E. Zykienė atkreipia dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų imunitetas vis dar formuojasi, todėl sirgti virusinėmis ar infekcinėmis ligomis iki 8 kartų per metus yra visiškai normalu. Žinoma, jei kyla papildomų komplikacijų, pavyzdžiui, kai kvėpavimo takų ligos užsitęsia, vaistininkė rekomenduoja nedelsti ir kreiptis į gydytojus.
„Dažniausia vaikų gydymo klaida – siekis atsikratyti ligos per trumpą laikotarpį. Tokiais atvejais net neaukštą temperatūrą bandoma „numušti“ stipriais vaistais, o tai neleidžia pačiam organizmui susidoroti su svetimkūniais. Taip pat dažnai vos praėjus ligos simptomams mažieji vedami į darželius ar mokyklas, nors jų organizmas dar nėra atsistatęs, todėl kyla grėsmė vėl susirgti. Visgi, tėveliai turėtų ne bijoti pačių ligų, o padėti formuotis vaikų imuninei sistemai“, – pažymi vaistininkė.
Kokie vitaminai ir mineralai padės sustiprinti vaikų imuninę sistemą?
E. Zykienė sako, kad itin svarbu nepersistengti stiprinant vaikų organizmą papildomomis priemonėmis. Pavyzdžiui, mažiesiems iki 2 metų be gydytojo rekomendacijų nereikėtų duoti imunitetą stiprinančių preparatų – svarbu nepamiršti, kad augantys organizmai patys formuoja savo atsparumą, todėl į šį procesą kištis reikėtų saikingai. Visgi, kai kurie vitaminai ir mikroelementai vaikams yra ypač naudingi:
- vitaminas C, veikiantis kaip antioksidantas. Vaistininkė pataria jį vartoti pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams, kad jos sukėlėjas būtų greičiau įveiktas;
- vitaminą D vaikams iki trejų metų reikėtų vartoti kiekvieną dieną. Jis taip pat padeda imuninių ląstelių dauginimuisi ir yra reikšmingas brendimo laikotarpiu;
- geležis. Šis mikroelementas yra vienas iš svarbiausių žmogaus organizmui. Jis padeda palaikyti normalią energijos apykaitą ir išvengti nuovargio, taip pat yra reikalingas aprūpinti pažeistas ląsteles deguonimi;
- cinkas – būtinas imunitetui, jo dėka organizmas tampa atsparesnis virusams, o susirgus simptomai praeina lengviau ir greičiau;
- gerosios bakterijos. Vaiko imunitetas yra stipresnis, jei palaikoma gera žarnyno mikroflora, todėl po antibiotikų vartojimo arba profilaktiškai, kas 1–2 mėnesius, rekomenduojama suvartoti probiotikų kursą. Tiesa, jų nereikėtų gerti visada, kad neišsiderintų natūralūs organizmo procesai.
Kaip padėti formuotis vaikų organizmo atsparumui?
Vaiko imuninės sistemos vystymuisi ypač svarbus kokybiškas miegas. Tam, kad mažyliai būtų atsparesni ligoms, jie turi būti gerai pailsėję.
„Nuo vienerių iki dvejų metų vaikai miegoti turėtų 11–14 valandų, nuo trejų iki penkerių metų mažylių poilsis turėtų tęstis 10–12 valandų, o nuo šešerių iki trylikos metų – 11 valandų. Be to, svarbu, kad vaikai miegoti eitų anksčiau – apie 9 valandą, nes ankstyvo vakaro metu ypač suaktyvėja augimo hormonai ir už imunitetą atsakinga medžiagų apykaita“, – pasakoja vaistininkė.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ir į mitybą. Vaikai turėtų valgyti mažiau cukraus ir miltų turinčių produktų, vengti gazuotų gėrimų ir traškučių. Jų mitybą reikėtų paįvairinti sezoniniais vaisiais ir daržovėmis bei užtikrinti, kad gertų pakankamai skysčių. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad maistas turi būti įvairus, reikia nepamiršti įtraukti mėsos bei žuvies produktų.
Taip pat nepamirškime higienos – vieno iš pagrindinių veiksnių, padedančių apsisaugoti nuo ligų. Dėl šios priežasties vaikus kuo anksčiau reikėtų mokyti plauti rankas, ypač grįžus iš lauko, darželiuose ir mokyklose mažamečiai turėtų nesinaudoti bendraamžių daiktais, tokiais kaip gertuvės. Be to, vaistininkė skatina profilaktiškai plauti mažųjų nosis jūros vandeniu – tokiu būdu jų gleivinė yra sudrėkinama, todėl gali efektyviau apsaugoti nuo virusų.
„Stiprinti imuninę sistemą padeda ir buvimas gryname ore, todėl vaikai bent 1–2 valandas per dieną turėtų praleisti lauke, ypač naudinga, jei šiuo metu jų veikla yra aktyvi. Tėvai gali išnaudoti šį laiką ir išvėdinti namų patalpas, rekomenduojama nepamiršti to padaryti ir prieš miegą.
Taip pat jau nuo mažo amžiaus vaikų organizmą galima po truputį grūdinti. Pradėti reikia pamažu, pavyzdžiui, po prausimosi duše keliais laipsniais šaltesniu vandeniu aplieti mažųjų kojas. Jei šie leidžiasi, po kurio laiko galima pereiti prie viso kūnelio grūdinimo“, – pataria E. Zykienė.
Jei liga visgi neaplenkė mažylio
Natūralu, kad kiekvienos ligos išvengti nepavyks, todėl svarbu pasiruošti jų gydymui, o kad nereikėtų stresuoti, pasitikrinkite, ar turite visų reikalingų medikamentų ir kitų aktualių priemonių.
„Namų vaistinėlėje reikėtų turėti medikamentų temperatūrai mažinti, juos skirti mažomis dozėmis, atsižvelgiant į mažylio kūno svorį. Praverčia ir jūros vanduo, skirtas praplauti nosies gleivinę. Jei nosis jau užgulusi, galima naudoti kvėpavimą lengvinančius lašus. Jeigu skauda gerklę, padės čiulpiamos pastilės, o nuo kosulio – sirupas su gebene ar kitomis vaistažolėmis.
Esant sunkiam kvėpavimui galima naudoti tepalą su eukaliptu. Žinoma, verta nepamiršti ir arbatų – kadangi vaikai dažnai nemėgsta natūralių vaistažolių, galima pasirūpinti vaikiškomis, pavyzdžiui, pagardintomis džiovintomis uogomis“, – pasakoja E. Zykienė.
Prisiminkite, kad su kiekviena persirgta liga vaiko imuninė sistema stiprėja ir organizmas tampa atsparesnis. Tiesa, nors greičiausiai visiškai išvengti ligų nepavyks, naudodamiesi vaistininkės patarimais, galite padėti mažiesiems jas įveikti lengviau ir greičiau.