- Sparčiai į priekį žengiantis medicinos mokslas leido pakeisti požiūrį, jog vėžys yra nepagydoma liga. Koks vaidmuo pažabojant šią žmonijos rykštę tenka radioterapeutams?
- Radioterapija onkologijoje neretai prilygsta operaciniam gydymui. Tačiau radioterapeutai gydo ne skalpeliu, o spinduliu, tai yra jonizuojančiąja spinduliuote. Radioterapiją pasitelkiame siekdami nešalinant organo pažaboti vėžį. Kitais atvejais tenka sumažinti naviką ir jo metastazes taip, kad būtų galima jį visiškai pašalinti operaciniu būdu. Po operacijos mūsų vaidmuo – užtvirtinti, kad liga neatsinaujintų. Šiandien pagydome beveik pusę spinduline terapija gydomų onkologinių ligų.
Prisimenu tą rudenį, kai daugiau nei prieš septynerius metus atvykusi dirbti į uostamiestį ir įžengusi į skyrių radau veikiantį tik vieną radioterapijos įrenginį – seniausią Lietuvoje išorinės spindulinės terapijos kobalto aparatą. Su juo galėjome švitinti tik paliatyviai, tai yra malšindami skausmą palengvinti sunkių onkologinių ligonių kančias.
Lygiai prieš septynerius metus pradėjus švitinti pirmuoju linijiniu greitintuvu, Vakarų Lietuvos pacientams atsivėrė naujos gydymo galimybės. Pasitelkiant naujausius radioterapijos metodus, turime vis daugiau šansų ligonį ateityje gydyti pakartotinai, kas anksčiau mūsų srityje buvo tabu.
Kasryt pravėrusi Centro duris išgirstu, kad vakar buvo atlikta per šimtą įvairaus klinikinio profilio radioterapijos procedūrų.
- Jūsų srityje naujausi gydymo metodai po metų kitų tampa įprastais. Spėjate žengti koja kojon su technologine pažanga?
- Viskas išties keičiasi labai greitai ir ateityje sustoti nebus kada. Visada sieksime maksimalios naudos iki minimumo sumažinant šio gydymo metodo riziką.
Šiandien mūsų Centre skiriamos išorinės mažų ir didelių energijų radioterapijos procedūros, trijų išmatavimų konforminė radioterapija, moduliuojamo intensyvumo spindulinė terapija, mažos ir didelės dozės galios intraertminė ir intersticinė brachiterapija. Vieni šie metodai – nauji, kiti jau tapę įprastais, tačiau nuolat tobulinami, kombinuojami. Galiu paminėti šiųmetę naujovę – branduolinės medicinos terapijos procedūras pasitelkėme kovai su vėžio metastazėmis kauluose.
- Esate sakiusi, kad kiekvieno radioterapeuto didžiausia svajonė – dirbti universitetinėje ligoninėje, kur gydymo taktiką gali rinktis kartu su specialistų komanda. Kokių sunkumų iškyla parenkant tinkamiausią ir pacientą mažiausiai žalojantį gydymą?
- Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei daugėja lėtinių ligų. Todėl mūsų pacientai neretai serga ne tik keliomis lėtinėmis ligomis, bet netgi ne viena onkologine liga. Tokiais atvejais ypač svarbus individualus gydymas. Todėl tik darnus multidisciplininės komandos darbas leidžia pasiekti sėkmingų rezultatų – dažnai laiku išgydomos ir pavienės vėžio metastazės.
Kai liga atsinaujina, pakankamai dažnai galime skirti gelbėjantį gydymą, daliai pacientų pavyksta vėl pažaboti vėžį. Taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, ūmios ir vėlyvos spindulinės reakcijos pasireiškia rečiau, būna lengvesnės. Vis dėlto kas dvidešimtas pacientas yra jautresnis jonizuojančiajai spinduliuotei. Mūsų Centre, bendradarbiaujant su Radiacinės saugos centru, jau dvejus metus vykdomas individualaus radiojautrio tyrimas, kuriuo siekiame nustatyti limfocitų chromosomų pažaidas, jas sieti su ūmiomis bei vėlyvomis spindulinėmis reakcijomis. Tikimės, kad pirmojo šalyje pradėto tokio tyrimo rezultatai ateityje leis dar labiau individualizuoti pacientų gydymą.
- Prieš trejus metus pirmieji Lietuvoje įdiegėte metodą, leidžiantį realizuoti didesnę dozę į naviką bei labiau saugoti sveikus organus.
- Rotacinės arba arkinės moduliuojamo intensyvumo radioterapijos procedūros trunka trumpai ir yra patogios pacientui, turi žymiai mažiau šalutinių reiškinių ir leidžia užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę po spindulinio gydymo. Pavyzdžiui, tai svarbu pacientams, sergantiems nosiaryklės, burnaryklės, burnos ertmės navikais. Tuomet pavyksta išsaugoti net seilių liaukų funkciją, kad jų nevargintų sausėjanti burna ir sutrikusi mityba. Taip pat džiaugiamės, jog galima išvengti šlapimo takų ir žarnyno toksiškumo, kuris anksčiau pasireikšdavo viduriavimu ir šlapinimosi sutrikimais.
- Be kasdienių tiesioginių pareigų, turite daug kitų veiklų: dalyvaujate įvairiose vėžio prevencijos bei gydymo programose, projektuose, Klaipėdos universitete pavasarį išleisite pirmąją radiologų technologų absolventų laidą. Paklausi ši specialybė?
- Radiologijos technologai – ypač svarbi radioterapijos komandos dalis. Ši specialybė perspektyvi, jos specialistų Lietuvoje dar trūksta. Mano tikslas – perduoti patirtį ne tik jauniesiems kolegoms, bet ir skleisti, dalintis ja su užsienio kolegomis. Turime didelių ambicijų Klaipėdos universitete plėtoti radiologijos technologo studijas, ruošti tarptautinius magistrus.
Tų veiklų, matyt, tiek daug, nes mano darbe ne ką mažiau nei kokybiška paslauga svarbu ir stiprus ryšys tarp gydytojo ir paciento. Būtina ligonį tinkamai informuoti, jis turi pasitikėti specialistais ir aktyviai dalyvauti gydymo procese. Tvirta paciento ir gydytojo partnerystė leidžia pasiekti daug daugiau.
Dosjė
1992–1998 m. studijavo KMU
1998–1999 m. – I rezidentūroje (medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija)
1999–2001 m. – II rezidentūroje (vidaus ligų gydytojo kvalifikacija)
2001–2003 m. – III rezidentūroje (gydytojo onkologo radioterapeuto profesinė kvalifikacija)
2003–2005 m. – KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė, administratorė
2005–2008 m. – VUOI Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriaus gydytoja onkologė radioterapeutė, nuo 2007 – sk. vedėja
Nuo 2009 – KUL Aukštųjų energijų spindulinės terapijos sk. vedėja, gydytoja onkologė radioterapeutė, nuo 2013 - Branduolinės medicinos centro vadovė, Klaipėdos universiteto docentė