Alergija – nenormali asmens imuninės sistemos reakcija į medžiagas ar veiksnius, kurie paprastai gerai toleruojami ir laikomi nepavojingais asmens sveikatai. Šios alergizuojančios medžiagos ar veiksniai yra vadinami alergenais. Alergenų pavyzdžiai yra: žiedadulkės, dulkių erkės, pelėsiai, maisto produktai, vabzdžių įkandimai ir įgėlimai, augalai, vabzdžių sporos, virusai, bakterijos, vaistai ir aplinkos sąlygos. Vienas iš alergijos simptomų yra odos bėrimas. Bėrimai gali atsirasti vienoje ar keliose vietose. Alerginiai bėrimai kartais išnyksta savaime. Alerginis išbėrimas, kaip ir kiti alergijos pasireiškimai, atsiranda dėl perdėto organizmo audinių jautrumo į tam tikras medžiagas.
Tai lengviau pavyksta ūmia forma pasireiškiančio išbėrimo atveju. Ištikus alerginiam išbėrimui, padeda geriami antihistamininiai vaistai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos klemastinas, cetirizinas. Jie veikia efektyviai, jeigu vartojami ne stichiškai, o tiksliai pagal gydytojo nustatytą schemą. Jei antihistamininiais vaistais būsenos palengvinti nepavyksta, gydytojai gali skirti kortikosteroidus geriamus arba tepamus, turinčius sudėtyje metilprednizolono. Laukiant, kol alerginis išbėrimas nurims, savijautą galima palengvinti ant išbertos odos dedant šaltus kompresus, patepti arbatmedžio aliejumi, panaudoti antihistamininius tepalus, į kurių sudėtį įeina difenhidramino hidrochloridas arba dimetindeno maleatas, tepalus, turinčius savo sudėtyje dekspantenolio. Kol išbėrimas nepraėjo, nenaudokite muilo.
Naudokite švelnesnius prausiklius.
Svarbiausi žingsniai šalinant alerginius bėrimus yra: alergeno išsiaiškinimas ir pašalinimas, uždegimo slopinimas (geriami bei tepami kortikosteroidai), niežulio mažinimas (antihistamininiai vaistai geriami arba tepami), apsauginės odo funkcijos atkūrimas (emoliantai).