„Dažnai žmonės susiduria su kūno skausmais, kurių fizinės priežasties kitų sričių specialistai neranda, o skausmai yra realiai juntami. Pavyzdžiui, reumatinės ligos fibromialgijos atveju, raumenų, sausgyslių lėtinių skausmų atsiradimą gali sukelti traumos ar infekcinės ligos, įvairių vitaminų ar mikroelementų trūkumas. Tačiau būna, kad priežastis neaiški, vaistai neveikia, o išliekantys simptomai daro įtakos kasdieniam gyvenimui ir sukelia kitus psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija. Tokiu atveju sutrikimai jau bus psichosomatiniai“, – aiškina A. Užupytė.
Paskatina stresas, nesantaika ar palaikymo trūkumas
Gydytojos psichiatrės teigimu, psichosomatiniai sutrikimai yra heterogeniški. Tai yra, žmogus gali turėti genetinį polinkį į tam tikrus fizinius sutrikimus, tačiau patiriamas stresas bei pervargimas, neišspręsti vidiniai konfliktai, tam tikros charakterio savybės, šeimos palaikymo trūkumas ir nesantaika gali pabloginti fizinių ligų eigą arba netgi paskatinti jų atsiradimą. Pastebėta, kad moterims psichosomatiniai sutrikimai pasireiškia dažniau nei vyrams.
„Dažnai žmonės neįpratę atsižvelgti į kylančius jausmus, juos blokuoja. Vėliau pasireiškus įvairiems fiziniams negalavimams, nerimui – vartoja vaistus, kad numalšintų ir kūno siunčiamas žinutes. Tai gali tęstis kurį laiką, kol išeikvojami kompensaciniai organizmo resursai, o jie visuomet yra riboti. Tada jau gali prireikti nemažai laiko atsistatyti ir išeiti iš „užburto rato“, – teigia psichiatrė A. Užupytė.
Patiriami simptomai, tokie kaip nerimas, dirglumas, panikos atakos yra tik ledkalnio viršūnė, dažniausiai signalizuojantys apie sąmoningai nesuvokiamas tikrąsias negalavimų priežastis. Taigi dažniausiai vaistais slopinami simptomai, o ne ieškoma priežastis, sukėlusi simptomus.
Gydymas – kompleksinis
Gydytojos teigimu, psichosomatinis sutrikimas kaip diagnozė pripažįstama tuomet, kai yra atmetamos fizinės įvairių negalavimų, skausmų priežastys. Kai jie trunka jau kurį laiką ir yra subjektyviai reikšmingi žmogui. Tai yra, kai daro neigiamą įtaką kasdieniniam žmogaus gyvenimui, darbinei veiklai, santykiams bei kelia susirūpinimą.
„Gydymas yra kompleksinis – psichoterapija derinama su medikamentiniu gydymu, jeigu šis yra reikalingas. Skatinamas ir sąmoningumas, įvairūs atsipalaidavimo pratimai, meditacija. Psichika ir kūnas yra tarpusavyje susiję, vienas kitą veikia – neišsakyti, neįsisąmoninti jausmai gali sukelti fizinius negalavimus ir signalizuodami apie balanso gyvenime nebuvimą, poreikį sulėtinti tempą ir skirti kokybiško laiko sau“, – pasakoja A. Užupytė.
Psichosomatinių sutrikimų gydymo eiga bei sėkmė priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių, tarpusavio santykio su psichoterapeutu, artimųjų palaikymo. Ilgainiui įgyjami „įrankiai“, kurie padeda žmogui atpažinti ir įvardinti kylančias emocijas, suprasti ir atsižvelgti į savo poreikius, reguliuoti savo reakcijas į aplinkos veiksnius, koreguoti požiūrį bei suderinti darbo ir poilsio režimą.
Pasitaiko ir vaikams
Pasak psichikos sveikatos specialistės, tarp vaikų psichosomatiniai simptomai taip pat nėra retenybė – vaikai dar nėra gerai išmokę įvardinti savo emocijas, įsisąmoninti savo išgyvenimus. Patyrus stresą, pokyčius dažnas vaikas sunegaluoja – skundžiasi pilvo skausmu, pykinimu, dusuliu. Kai kuriais atvejais būna nustatoma ir astma, kuri vėliau tarsi „išaugama“.
„Džiugu, jog po truputį darželiuose ir mokyklose vaikai pradedami mokyti sąmoningumo, emocijų atpažinimo. Žinoma daug priklauso ir nuo tėvų požiūrio, nes vaikai juk daugiausiai išmoksta iš elgesio pavyzdžių. Mano manymu, yra labai svarbu išmokti kokybiškai ilsėtis, šeimoje ar individualiai turėti tradicijas ir kasdieninius „ritualus“, kurie padeda atitrūkti nuo rūpesčių, mažiną stresą sukurdami užtikrintą bei saugią aplinką“, – tėvams pataria psichikos sveikatos specialistė.
Pasak jos, tėvai turi ir patys mokėti tinkamai ilsėtis, ir padėti to išmokti tėvams. Poilsis – vienas svarbiausių psichosomatinių sutrikimų „priešnuodžių“.