„Mes turime geriau paaiškinti riziką pacientams. Jeigu jie suprastų, kaip jų rizika keičiasi su kiekvienu cholesterolio vieneto sumažinimu, jie tikriausiai pradėtų vadovautis patarimais“, – sakė vienas konferencijos pranešėjų, Europos aterosklerozės draugijos prezidentas, Visuomenės sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos profesorius, Imperatoriškojo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos centro direktorius ir Londono imperatoriškojo koledžo Imperatoriškojo klinikinio tyrimo skyriaus direktoriaus pavaduotojas prof. Kausik Ray.
Išskirtinis jo interviu ir Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Jelenos Čelutkienės mintys – žemiau.
Kontrolė yra nepakankama
– Prof. Kausik, kodėl MTL–Ch iki šiol išlieka pagrindinis ŠKL rizikos veiksnys. Ar tikrai taip sunku kontroliuoti mažo tankio lipoproteinų cholesterolį?
– Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) kyla dėl per visą gyvenimą besikaupiančio cholesterolio kraujagyslių sienelėse. Pagrindinė dalelė, kuri perneša cholesterolį kraujyje, yra MTL. Gairėse rekomenduojama, kad MTL–Ch koncentracija atitiktų rizikos lygį, tad tai reiškia, kad tie, kurie turi didžiausią riziką, turėtų pasiekti mažesnę MTL–Ch koncentraciją. Tai reiškia, kad kombinuotas gydymas yra būtinas. Tačiau tikslinės MTL–Ch koncentracijos nėra pasiekiamos, o tai reiškia, kad kontrolė yra nepakankama.
– Kokios inovacijos dislipidemijos valdyme dabar yra Europoje?
– Inovacijos yra injekciniai, tikslingi, saugūs gydymo būdai, pagrįsti RNA veikimu ir kurie gali sumažinti (vaistų) dozavimo dažnį.
– Kodėl tiek daug pacientų netiki tuo, kad MTL–Ch kontrolė yra svarbiausias rizikos veiksnys ŠKL mažinime?
– Tai klaidinantys pranešimai socialinėje žiniasklaidoje ir kitur. Iš dalies tai sąmokslo teorijos, paprasti piliečiai mokslininkai, nesuprantantys duomenų, bet laisvai apie tai šnekantys. Blogų naujienų yra lengviau klausyti nei gerų naujienų,
– Lietuvoje tik 10 proc. aukštos kardiovaskulinės rizikos pacientų pasiekia MTL–Ch reikšmes. Ką patartumėte mūsų pacientams, sergantiems dislipidemija?
– Naudoti daugiau kombinuoto gydymo.
– Kaip manote, ar vaisto vartojamumo užtikrinimas padėtų siekti tikslinių MTL–Ch reikšmių?
– Mes turime geriau paaiškinti riziką pacientams. Jeigu jie suprastų, kaip jų rizika keičiasi su kiekvienu cholesterolio vieneto sumažinimu, jie tikriausiai pradėtų vadovautis patarimais. Jeigu žmonės suprastų, jog vidutinį cholesterolio lygį nulemia pastovus vaisto laikymasis ir, kad tai nėra antibiotikų kursas, tad nustojus vartoti vaistą, lygiai vėl pakils, galėtume pagerinti situaciją. Naujesni gydymo būdai, kai terapijos veikimo mechanizmas yra toks, kuris gali padėti įveikti kai kurias iš šių problemų, pvz. saugesnis ir ilgesnis veikimas, galėtų padėti siekti tikslinių MTL–Ch reikšmių.
– Ačiū už pokalbį.
Prof. Kausik Ray rugsėjo pradžioje šia tema tema kalbėjo H20 aukščiausiojo lygio susitikime – nepriklausomoje metinėje platformoje, remiančioje G20 pirmininkavimo darbotvarkes. Renginį palaiko ir pradėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanom Ghebreyesus. Profesorius K. Ray su kitais aukščiausio lygio sveikatos ekspertais ir politikais apžvelgė, kaip širdies ir kraujagyslių ligos laikomos „tyliąja pandemija“, nes dažnai žmonės, sergantys mirtina liga, apie tai nežino. 1 iš 4 iš mūsų mirs nuo širdies ligų, o pusė visų mirčių nuo širdies ligų yra staigios arba netikėtos. Aptarta ir naujausia Harvardo ir EBPO ataskaita, kurioje nurodoma, kad 2019 m. pasaulyje nuo ŠKL mirė 18,6 mln. žmonių. Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat yra dažniausia mirties priežastis G20+ šalyse.
Anksčiau, stipriau ir ilgiau
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. Jelena Čelutkienė pasakojo, kad tai pirmas kartas, kai dislipidemijai Lietuvoje skirta tiek dėmesio ir surengta tokio lygio konferencija. Renginyje apžvelgti nauji biožymenys, kuriuos kardiologai siūlo tirti, ir kurie bus įtraukti į širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Profesorės teigimu, tai padės tiksliau nustatyti pacientų riziką. Didelis dėmesys skirtas ir gydymo paradigmos pokyčiams įvertinti.
„Iki šiol galvojome tik apie vieną vaistą ir viskas sukosi apie jį, ir apie senuosius mitus, kuriais apaugusi statinų vaistų klasė. Lietuva dar nespėjusi priimti supratimo „mažiau yra geriau“ – t.y., kuo mažiau kraujo cholesterolio, tuo mažesnė paciento rizika. Tai mums laikas paskui pasaulį pereiti prie kitos paradigmos – „anksčiau, stipriau ir ilgiau“. Tai reiškia, kad mes susirūpinti žmogaus cholesteroliu turime ne tada, kai žmogui 50–60 metų, o tada, kol jam dar 30–40 metų. Nes nors pacientas tuos 30 metų ir jausis gerai, jo liga tuo metu manifestuos ir tiek metų, kai tyliai auginamos aterosklerotinės plokštelės ir kraujagyslės yra pakenkiamos, bus prarasta. Tai dabar reikia būti gudresniam ir sustabdyti tą procesą, kol jis dar pačioje pradžioje – tai reiškia, neleisti sau 30 metų gyventi su aukštu cholesteroliu, mažinti visą kardiovaskulinę riziką. Ta paradigma ir reiškia, kad jei apskritai yra širdies ir kraujagyslių liga, mes nebekalbame apie cholesterolio gydymą vienu vaistu, kalbame apie vaistų derinį, dviejų arba trijų vaistų kombinacijas“, – kalbėjo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Profesorė pabrėžė, kad nerūkymas, mityba ir sportas yra svarbūs visiems rizikos veiksniams, tačiau cholesterolį gamina kepenys, tad sureguliuoti jį mityba nėra galimybių.
„Joks žmogus nėra toks pajėgus, kad sustabdytų cholesterolio sintezę savo kepenyse. Todėl reikalingi vaistai. Ir reikia teisingai suprasti savo riziką. Gydytojas ir tyrimai tam ir reikalingi – gali būti jaunas ir gražus žmogus, bet galbūt jis turi tokias genetines mutacijas, kad jo cholesterolis aukštas nuo pat mažens – tai vadinama šeiminė cholesterolemija. Tokių žmonių nėra daug, bet jų yra ir mūsų užduotis juos rasti, nes jie anksti miršta nuo infarktų. Toliau yra tolesnė rizikų gradacija – vienas turi mažą riziką, kitas didelę, kitas vidutinę–įprastinę. Įprastinės rizikos žmonės jau apie 60–uosius metus suserga infarktu, o kai kurie vyrai jau mirę, taip ir nespėję ateiti į prevencijos programą“, – kalbėjo pašnekovė, kviesdama aktyviai naudotis PSDF lėšomis apmokama, pacientui nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa.
Jei šeimoje nėra ankstyvų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, žmogui užtenka tikrintis pagal prevencinę programą nuo 40–ies metų.
„Kas dvi valandas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta penki žmonės. Pagrindinė problema labai paprasta – žmogus nejaučia nei padidėjusio kraujospūdžio, nei cholesterolio koncentracijos, todėl tikrintis yra gyvybiškai svarbu“, – ragino profesorė.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), kuriems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.