Pirmiausia – sureguliuoti kraujospūdį
„Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Giedrė Balčiūnaitė pasakoja, kad širdies rimto sutrikimai glaudžiai siejasi su hipertenzija, rašoma pranešime spaudai.
„Žmogus neretai nieko blogo nejaučia, nesigydo padidėjusio kraujospūdžio, o vėliau – nustemba, kodėl jam sutrinka širdies ritmas. Dėl negydytos arterinės hipertenzijos atsiranda pakitimų širdyje. Tai yra, sustorėja širdies raumuo, padidėja slėgis prieširdžiuose, jie pradeda plėstis. Tai sudaro sąlygas atsirasti ritmo sutrikimams“,– sako specialistė.
Vienas iš dažniausių rimto sutrikimų – prieširdžių virpėjimas. Ši aritmija dažnesnė tarp vyresnio amžiaus žmonių, nors pasitaiko ir jauniems pacientams. Prieširdžių virpėjimas išsivysto vienam iš 25 žmonių, perkopusių per 60 metų slenkstį, ir vienam iš dešimties, sulaukusių aštuoniasdešimties.
„Pacientai pirmiausia turi suvokti, kad labai svarbu laiku sureguliuoti arterinį kraujospūdį, kad išvengtų šių komplikacijų ateityje. Jei prieširdžių virpėjimai jau atsirado, tikėtina, kad jie kartosis, o ilgainiui net ir dažnės. Sutrikus ritmui pacientai gali jausti, kad širdis plaka labai greitai, netvarkingai, gali atsirasti dusulys“, – simptomus įvardija G. Balčiūnaitė.
Nedelsti ilgiau nei dvi paras
Žinoma, kaip ir bet kuriuo sveiktos sutrikimo atveju, reikalinga tiksli diagnozė. Tam, kad širdies ritmo sutrikimas būtų nustatytas ir paskirtas reikalingas gydymas, pirmiausia privalu užrašyti kardiogramą. „Svarbiausia tai, kad sutrikus ritmui reikėtų laiku kreiptis pagalbos. Darbo valandomis – į šeimos gydytoją, savaitgaliais – į greitąją pagalbą arba ligoninės priėmimo skyrių. Kreiptis būtina pakankamai greitai, mat ritmą atstatyti reikėtų per dvi paras. Jeigu aritmija užtrunka ilgiau, didėja rizika susidaryti krešuliams širdyje. Prieširdžiams virpant susidaro kraujo sąstovis juose, o tai sudaro palankias sąlygos krešulių formavimuisi. Su kraujo tėkme krešuliai gali patekti į sisteminę cirkuliaciją. Priklausomai nuo to, kur krešuliai nuplauks, gali kilti įvairių komplikacijų. Viena iš pavojingiausių – insultas, kai krešuliai nukeliauja į smegenų kraujagysles ir sutrikdo smegenų kraujotaką“, – perspėja gydytoja kardiologė G. Balčiūnaitė.
Širdies ritmo atstatymas atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje vaistais – antiaritminių vaistų lašine infuzija į veną arba tabletėmis. Jeigu medikamentinis gydymas neefektyvus, gali būti naudojama elektrinė kardioversija – reanimacijoje atliekamas elektros šokas.
Kai kreipiamasi pavėluotai
„Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Giedrė Balčiūnaitė pastebi, kad būna situacijų, kai pacientai kreipiasi pavėluotai. „Kartais pacientai tikisi, kad ritmas atsistatys savaime, kai kurie pacientai sutrikusio ritmo tiesiog nejaučia. Jeigu praeina daugiau nei dvi paros nuo ritmo sutrikimo pradžios, arba net nėra nežinoma, kokia yra širdies ritmo sutrikimo trukmė, tuomet ritmo atstatymo procedūrai pacientas ruošiamas planine tvarka“,- paaiškina kardiologė.
Tokiu atveju skiriami, pulsą retinantys ir kraujo krešumą slopinantys vaistai. Yra dviejų rūšių kraujo krešumą slopinantys vaistai – varfarinas ir naujieji peroraliniai antikoaguliantai. „Pacientas, vartojantis varfariną, turi glaudžiai bendradarbiauti su savo šeimos gydytoju, kadangi reikalingi reguliarūs kraujo krešumo tyrimai, mat vaistas dozuojamas pagal tyrimų atsakymus. Labai svarbu tinkamai parinkti vaisto dozę. Vaisto perdozavus, gali prasidėti kraujavimas, vartojant nepakankamą dozę – nebus gydymo efekto. Jei geriami naujos kartos geriamieji antikoaguliantai, reguliarūs kraujo tyrimai nėra reikalingi, tiesiog svarbu nepamiršti tabletes gerti tiksliai kaip nurodė gydytojas“,– pasakoja G. Balčiūnaitė.
Kai kraujo krešumas nuslopintas pakankamai gerai, mažiausiai keturias savaites tokį pacientą galima nukreipti ritmo atstatymui į stacionarą. Šis paruošimas vaistais labai svarbus, to nepadarius kyla rizika, jog po ritmo atstatymo įvyks insultas. Tiesa, būna situacijų, kai ritmą atstatyti tenka labai greitai. „Jeigu pacientas netoleruoja aritmijos, ar netoleruoja tam tikrų vaistų, arba kyla abejonių dėl jo gydymosi režimo. Tuomet prieš ritmo atstatymą atliekama perstemplinė širdies echoskopija. Tyrimo metu galime įvertinti, ar širdyje nėra krešulių“,– apie pagalbą skubiais atvejais pasakoja kardiologė.
Ritmą atsistato patys
Ritmo sutrikimams kartojantis metų metais, pacientai, gerai žinodami simptomus, patys sugeba atpažinti prieširdžių virpėjimą ir kartais gali atsistatyti ritmą patys. „Jei pacientas žino savo diagnozę, jau ne kartą yra lankęsis pas kardiologą ir antiaritminis gydymas jam jau buvo iš bandytas, su ritmo sutrikimais jis gali tvarkytis pats. Tai yra vadinama „tabletės kišenėje taktika“. Pajutęs, kad sutriko ritmas, pacientas išgeria tam tikrą dozę ritmą reguliuojančio vaisto, ir neretai to pakanka ritmui atsistatyti. Tačiau ši taktika tinka ne visiems ir pats pacientas be kardiologo konsultacijos neturėtų eksperimentuoti su vaistais, nes tai gali būti pavojinga. Todėl visada reikėtų konsultuotis su kardiologais“,– akcentuoja „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Giedrė Balčiūnaitė.