Ligos palaužia darbingus žmones
Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas daktaras Raimondas Kubilius teigė, kad kardiologų bendruomenė yra susirūpinusi – Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra lygiai du kartus didesnis nei kitose šalyse.
„2015 m. Europos kardiologų asociacijos duomenimis, apie 45 proc. mirčių yra sąlygoti širdies ir kraujagyslių patologijų, apie 20 proc. visų Europos sąjungos piliečių miršta nuo išeminės širdies ligos. Didžiausią susirūpinimą mums sukelė Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė – 68,4 metų. Iš visų europiečių tai yra mažiausias skaičius. Moterų situacija geresnė - 74,4 metai“, - duomenimis dalijosi R. Kubilius.
Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas.
Labai svarbus laikas
Krūtinės anginos priepuoliui užtrukus ilgiau nei 20 minučių, įtariamas miokardo (širdies raumens) infarktas. Tai prasideda tuomet, kai nestabiliai plonasienei aterosklerozinei plokštelei įplyšus, ties įtrūkimu pradeda formuotis trombas.
Lietuvoje kasmet miokardo infarktu serga apie 7 tūkst. žmonių. Kasdien šia liga suserga apie 20 žmonių ir 3 iš jų miršta. Siekiant pagerinti situaciją, dar 2014 m. įtvirtintas miokardo infarkto gydymo centrų (klasterių) steigimas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė doc. Olivija Gustienė priminė, kad šis sprendimas įvedė tvarką, kaip gydyti pacientą, susirgusį miokardo infarktu, kaip ir kur jis turėtų būti vežamas.
„Mirštamumas nuo ūminio miokardo infarkto labai skiriasi, jei pacientas gydomas universitetinėje ligoninėje, kurioje yra perkutaninės kardiologijos intervencijos galimybės, kur galima išplėsti, atverti kraujagyslę, tai mirštamumas siekia 5-6 proc. Tačiau jei pacientas patenka į rajono ligoninę, kurioje nėra šiuolaikinės medicinos priemonių ir galimybių, mirštamumas nuo miokardo infarkto siekia 20-30 proc.
Todėl 2014 m. ir patvirtinta tvarka, kad pacientas, susirgęs miokardo infarktu, kaip galima greičiau pasiektų tą intervencinės kardiologijos centrą, kuris yra arčiausiai jo ir kur jam gali būti suteikta šiuolaikinė pagalba. Šiandien Lietuvoje yra 5 tokie centrai, kur skubi pagalba teikiama 24 valandas per parą“, - džiaugėsi O. Gustienė.
Kuomet širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju, atsiranda miokardo infarktą rodančių simptomų:
- Spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje;
- Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį;
- Skausmo trukmė nuo 20 min. iki kelių valandų;
- Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa;
- Skausmas neišnyksta pavartojus nitroglicerino;
- Gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas.
Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją arba skambinti 112.
5 metų perspėjimas
Kauno klinikų II kardiologijos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė Aušra Kavoliūnienė nuogąstavo, kad neretai patys pacientai nesikreipia į medikus tada, kai tai yra būtina.
„Kai kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligas, kalbame apie labai platų patologijų sprektrą. Pirmiausia, kalbame apie vidutinio amžiaus žmogų, kuris tarsi sveikas ir dar negalvoja galintis susirgti širdies ir kraujagyslių liga. Dažniausiai toks žmogus turi daug rizikos veiksnių. Atrodytų, rūkymas nieko nelemtų vidutiniame žmogaus amžiuje, tačiau šis rizikos veiksnys vėliau gali pasireikšti įvairiais pažeidimais.
Kai turime išgelbėtą pacientą, su atverta kraujagysle, esant ūminiam infarktui, mes tikimės geresnės prognozės tokiam asmeniui. Tačiau nemaža dalis pacientų nesikreipia laiku. Jie neįvardina sau savo patologijos ir neieško medicinės pagalbos“, - teigė A. Kavoliūnienė.
Skaičiuojama, kad Europoje bei Šiaurės Amerikoje galėtų būti apie 26 mln. gyventojų, kuriems yra nustatytas širdies nepakankamumas. Per artimiausius penkerius metus, kas antras jų turi tikimybę mirti.
„Todėl širdies nepakankamumas pastaraisiais penkeriais metais yra laikomas naująja epidemija. Laiku nekoregavus rizikos veiksnių, neužkirtus kelio išsivystyti širdies pažaidai, mes turime funkcijos sutrikimą“, - perspėjo kardiologė.
Ką galime kontroliuoti patys
Kardiologai pabrėžė, kad jei žmogui diagnozuojamas miokardo infarktas, vadinasi, liga jau nuėjo ilgą besimptominį kelią ir miokardo infarktas yra tik ledkalnio viršūnė. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologinės diagnostikos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė Diana Žaliaduonytė-Pekšienė pabrėžė, kad norint sumažinti išties kraupią mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistiką, savo sveikata turi susirūpinti patys žmonės.
„Gyvename tame regione, kur turime nemažai rizikos veiksnių. Vyresnio amžiaus žmonės (iki 90 proc.) kenčia nuo arterinės hipertenzijos, kuri yra mūsų genetiniame fonde. Neseniai mūsų klinikoje atliktame tyrime pastebėjome, kad per penkerius metus ypatingai išaugo moterų rūkymas, padaugėjo cukriniu diabetu sergančių pacientų, yra padidėjęs cholesterolio kiekis bei vis daugiau žmonių yra nutukę. Tai ir yra atsakymas į klausimą, ką darome ne taip, kad mūsų išeminės širdies rizikos veiksniai tik auga. Tai yra tie veiksniai, kuriuos galime ir privalome koreguoti patys“, - pabrėžė gydytoja kardiologė.
Tuo metu R. Kubilius priminė sveiko žmogaus kodą – 035140530.
„0 reiškia įsipareigojimą nerūkyti. 3 - bent tris kartus per savaitę turime būti fiziškai aktyvūs. 5 – tiek kartų per dieną reikia valgyti vaisių ir daržovių. 140 – atsitiktinio matavimo metu kraujospūdis turi neviršyti šio skaičiaus. 5 – bendrojo cholesterolio koncentracija nevalgius neturi viršyti šio skaičiaus, 3 – tiek negali viršyti blogasis cholesterolis ir, galiausiai, 0 – reikia stengtis pagal savo amžiaus grupę tilpti į normalų kūno svorį ir neturėti cukrinio diabeto. 7 skaičiai įprasmina visą mūsų siekiamybę, kaip turime elgtis, kad būtume sveiki“, - sakė R. Kubilius.