Žmonės privengia tikrintis sveikatą
Gydytoja L. Lukošiūnienė pastebėjo, kad atlaisvinus karantino ribojimus medikai tikėjosi didesnių pacientų srautų, tačiau žmonės pakankamai vangiai registravosi tikrintis sveikatą.
„Galbūt išlieka baimė, kad cirkuliuoja COVID-19 gydymo įstaigose ir todėl žmonės privengia pasitikrinti sveikatą.
Be to, reikia nepamiršti, kad pavasarį buvo ir kitų sunkių epizodų gyvenime – prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios žmonės patyrė daug streso, baimių nežinios ir tuo periodu mažai kas registravosi tikrintis sveikatą, bet dabar galime pasidžiaugti, kad srautai auga ir žmonės noriai ateina pasitikrinti“, – džiaugėsi medikė.
Paklausta, ar tai, kad žmonės kurį laiką nėjo tikrintis sveikatos, reiškia, kad bus daugiau uždelstų ligų atvejų, L. Lukošiūnienė pritarė: „Taip, žinoma – kiekviena patikra turi būti atliekama savu laiku ir, jeigu gydymas uždelsiamas, vienareikšmiškai tai turi pasekmių“.
Didesnis dėmesys darbuotojams
Nepaisant to, kad žmonės profilaktiškai tikrintis sveikatą per karantiną vengė, per pandemiją išaugo darbdavių dėmesys darbuotojų sveikatai.
Draudimo bendrovės atstovė I. Tuchtienė sakė, kad per pandemiją darbdaviai daugiau dėmesio skyrė emocinei darbuotojų sveikatai: organizavo nuotolines psichoterapijos specialistų konsultacijas, įvairius kolektyvinius užsiėmimus, pvz., žygius su visu kolektyvu, sudarė galimybes dirti iš namų.
Taip pat atsirado nemažai startuolių, siūlančių paslaugas dirbantiems, kurios skatintų sveiką gyvenseną, mitybos sureguliavimą.
I. Tuchtienė pastebėjo, kad šių metų pirmąjį pusmetį sveikatos draudimo rinka augo apie 40 proc. Šiam augimui įtaką padarė naujos draudimo sutartys ir darbdavių siekis skatinti darbuotojus profilaktiškai tikrintis sveikatą.
Širdies ligos dažniau nustatomos jauniems
Kalbėdama apskritai apie širdies ir kraujagyslių ligas, gydytoja L. Lukošiūnienė atkreipė dėmesį, kad jos dažniau nustatomos jauniems žmonėms.
„Tam įtakos turi pagerėjusi tam tikrų būklių diagnostika, atsiradę nauji tyrimai, steigiasi daugiau gydymo įstaigų ir tų tyrimų prieinamumas geresnis.
Žinoma, labai daug įtakos turi ir pasikeitęs gyvenimo tempas: žmonės intensyviai dirba, patiria daug streso, dirba biuruose prie kompiuterių, todėl automatiškai mažėja fizinis aktyvumas, yra blogi mitybos įpročiai, dėl ko kyla kraujospūdis. Aišku, daugiau žmonių dėl patiriamo streso turi polinkį į rūkymą ir taip didėja kardiovaskulinių ligų rizika, didėja kraujospūdžiai, atsiranda širdies ritmo sutrikimų. Tas būkles būtina savo laiku „pagauti“ ir gydyti“, – sakė L. Lukošiūnienė.
Gydytoja vyresnio amžiaus žmonėms siūlė profilaktiškai pas kardiologą apsilankyti bent kartą per pora metų, o jauniems, neturintiems absoliučiai jokių nusiskundimų, kreiptis bent kartą per penkerius metus.
„Įtakos turi ir kiti dalykai: šeiminė anamnezė, arba šeiminė istorija. Galbūt žmogus neturi visiškai jokių nusiskundimų, bet, jeigu jo šeimoje diagnozuotos, tarkime, kardiomiopatijos, tokiems žmonėms reikėtų tikrintis dažniau“, – įspėjo medikė.
Ką daryti ir ko vengti per karščius?
Vasarą gydytoja L. Lukošiūnienė patarė visiems būti atsargesniems ypač šiuo metu, per karščius. Ji pastebėjo: didžiausia klaida, kurią žmonės daro per karščius ir ne tik, kad vartoja nepakankamai skysčių.
„Karšti orai pavojingi visiems žmonėms, ypač jeigu nepakankamai suvartojama skysčių. Pati pirmoji ir svarbiausia mano rekomendacija – pakankamai vartoti skysčių.
Net ir nesant karštiems orams, tikrai mažai išgeriame vandens. Per dieną žmogus turėtų gauti mažiausiai apie 2 litrus vandens, o karščių metu tas kiekis turėtų padidėti, nes tada daugiau prakaituojame, netenkame daugiau vandens, elektrolitų, dėl ko gali atsirasti bendras silpnumas, didelis nuovargis, sąmonės pritemimai, gali kristi kraujospūdis arba priešingai – hipertonine liga sergantiems žmonėms jis gali labai pakilti.
Manau, kad bet koks staiga atsiradęs skundas, kuris labai blogina žmogaus savijautą, turėtų būti indikacija kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti“, – neabejojo gydytoja.
Medikė priminė karščių metu vengti tiesioginės saulės spindulių, naudoti galvos apdangalus ir kitas apsaugos priemones nuo saulės.