Ne tokios jau nekaltos, kaip atrodo
Karpos – tai virusiniai odos dariniai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Nors jos dažniausiai pasireiškia vaikams ir paaugliams, suaugusiesiems, ypač vyresniems, šie odos dariniai gali kelti daugiau rūpesčių.
„Vaikai dažniausiai susiduria su paprastomis karpomis ant rankų ir kojų, kurios dažnai išnyksta savaime arba jas lengva gydyti vietiniais vaistais“, – sako gydytojas chirurgas Aleksandras Mordas.
Tačiau, kai karpos atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms, jos gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vyresniems pacientams dažnai reikia atidžiau stebėti ir diagnozuoti, nes karpos gali būti supainiotos su piktybiniais odos navikais. Tai gana reti atvejai, bet jų būna.
Pasak gydytojo, žmonės dažnai nepakankamai rimtai žiūri į karpas ir kartais jas ignoruoja. Tai gali lemti rimtesnes problemas, nes nediagnozuotos ir negydytos karpos gali plisti ir sukelti diskomfortą ar net skausmą. Be to, kai kurios karpos, ypač tos, kurios atsiranda neįprastose vietose ar sparčiai auga, gali būti navikai, reikalaujantys skubaus medicininio įsikišimo.
Daugiausia rūpesčių dėl vienos rūšies karpų
Anot gydytojo A. Mordo, daugiau nei pusei žmonių karpas pavyksta išsigydyti patiems, tačiau yra tokių, kurie į medikus kreipiasi tik po kelerių metų kovos, išbandę ir visą vaistinės asortimentą, ir visas liaudiškas priemones.
„Esu matęs įsisenėjusias karpas, kurias skaičiavome dešimtimis. Pamačius tokį vaizdą, reikia pasukti galvą, nuo ko pradėti gydymą. Vieniems karpos išsisėja, o kiti ir 10 metų vaikšto su dviem karpomis, ir jos neplinta. Niekas negali atsakyti, nuo ko tai priklauso, bet dažniausiai tai susiję su imunitetu“, – pastebi chirurgas.
Jo teigimu, daugiau dėmesio reikėtų atkreipti į greitai augančias karpas, nes uždelsus jos gali tapti labai skausmingos.
„Jei karpa yra linkusi greitai didėti, ji paprastai auga gilyn. Jei tokią greitai didėjančią karpą žmogus turi ant kojos, jam greitai pasidaro skausminga vaikščioti. Dažniausiai vaikams pasireiškia greičiau augančios karpos ir paprastai tokiais atvejais vaistais nebėra prasmės gydyti, nes karpa auga greičiau, nei vaistai duoda poveikį“, – sako A. Mordas.
Diagnostika ir gydymas: ką reikia žinoti?
Svarbiausia karpų diagnozavimo dalis yra kruopšti apžiūra ir tinkami tyrimai. „Diagnozuodami karpas, pirmiausia atkreipiame dėmesį į jų išvaizdą, dydį, spalvą ir lokalizaciją. Karpos paprastai diagnozuojamos dermatoskopu“, – aiškina gydytojas A. Mordas.
Jeigu kyla abejonių dėl diagnozės, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip biopsija – paimamas odos gabalėlis mikroskopiniam tyrimui. „Biopsija yra ypač svarbi, jei darinys yra netipiškas ar greitai auga. Taip galima nustatyti, ar tai nėra piktybinis auglys“, – priduria gydytojas.
Kai diagnozė patvirtinta, galima rinktis iš keleto gydymo metodų. Jų yra ne vienas: salicilo rūgšties tepalas, kriochirurgija – karpų užšaldymas skystu azotu, lazerinė terapija, elektrokauterizacija – karpos pašalinimas elektra, kuri taip pat naikina virusą, arba chirurginis pašalinimas – taikomas, kai karpos yra didelės arba kai kiti būdai nepadeda. Visi gydymo būdai, anot gydytojo A. Mordo, turi savų pliusų ir minusų.
„Su pacientais aptariame individualią situaciją ir kaip greitai jis tikisi pasiekti rezultato. Visuomet siūlau įvertinti, ar pacientas turi laiko ir kantrybės tepti vaistais karpas tris kartus per dieną, ar geriau iškart rinktis kitą alternatyvą, pavyzdžiui, šaldymą su specialiais aplikatoriais, kuriuos reikia naudoti tik kartą per dvi savaites. Tie, kas nori greičiausio rezultato, renkasi lazerinę procedūrą. Šis būdas leidžia tiksliausiai pašalinti karpą, tačiau po jos lieka atvira žaizda, kuri šlapiuoja ir ją reikia kruopščiai prižiūrėti. Tad toks būdas netinka tiems, kas artimiausiu metu planuoja žygį gamtoje“, – gydymo būdų pliusus ir minusus vardija Lazerinės dermatologijos centro chirurgas gydytojas A. Mordas.
Anot jo, jei karpa nėra greitai auganti, ją tikrai galima bandyti gydyti ir namie, su vaistininko rekomenduojamomis priemonėmis.
„Reikia būtinai įsiminti, kas jei karpa greitai auga ar jos niekaip nepavyksta išsigydyti pačiam, reikėtų pasirodyti gydytojui. Taip bus išvengta ir diskomforto, ir neliks nerimo, kuris taip pat blogina gyvenimo kokybę“, – pabrėžė gydytojas.