Higienos instituto duomenimis, net 221 tūkst. Lietuvos gyventojų turi skydliaukės problemų, kurios gali lemti įvairius negalavimus. Tačiau retas iš tiesų žino, kaip tinkamai pasirūpinti skydliaukės veikla bei kokių priemonių imtis, pastebėjus pirmuosius hormonų disbalanso simptomus.
Hormonai, veikiantys nuo gimimo iki senatvės
Skydliaukė išskiria hormonus, veikiančius medžiagų apykaitą ir įvairiausias mūsų organizmo sistemas: nuo nervų, virškinimo, imuniteto iki kraujagyslių bei širdies.
„Tai labai platų spektrą funkcijų atliekantys hormonai, veikiantys mūsų kūnus nuo kūdikystės iki pat gilios senatvės“, – pranešime žiniasklaidai dalijasi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja endokrinologė Inga Fomčenko.
Pagrindiniai du hormonai, kuriuos išskiria skydliaukės liauka, yra laisvasis tiroksinas ir laisvasis trijodtrinoninas. Tai dvi skirtingos to paties hormono formos, veikiančios mūsų kūną aktyvinančiai: jos paspartina pulsą, medžiagų apykaitą, užtikrina širdies ritmą, virškinimą bei efektyvią reprodukcinės sistemos veiklą.
Kaip atpažinti disbalansą?
Anot gydytojos I. Fomčenko, identifikuoti sumažėjusią skydliaukės hormonų gamybą gali padėti tokie pakitimai kaip sulėtėjusi medžiagų apykaita, širdies veikla ar jaučiamas nuolatinis nuovargis, silpnumas net pailsėjus.
„Skydliaukė aktyviai dalyvauja riebalų, tarp jų ir cholesterolio apykaitoje, todėl sumažėjus hormonų kiekiui gali padaugėti taip vadinamo „blogojo cholesterolio“ koncentracija, o moterims gali atsirasti menstruacijų ciklo sutrikimai. Šios liaukos veiklos sutrikimai gali slėptis po daugybe kitų simptomų ar ligų“, – pasakoja endokrinologė.
Tačiau hormonų perteklių išduoda visai kitokie simptomai. Širdis tuo atveju veikia labai aktyviai, daug prakaituojama, gali sutrikti miegas, prasidėti rankų ar viso kūno drebuliai. Gydytojos teigimu, organizmas reaguoja kaip atsidūręs nuolatiniam sporto režime: „Metabolizmas suaktyvėja, daliai žmonių ima kristi svoris, išauga apetitas, gali skaudėti raumenis“.
Apie skydliaukės sutrikimus portalui „Delfi“ neseniai papasakojo Centro poliklinikos ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės – gydytoja endokrinologė, doc. dr. Lina Zabulienė. Gydytoja taip pat pasakojo, kad rankų drebėjimas, dar kartais vadinamas rankų virpėjimu ar tremoru, gali būti hipertireozės (pernelyg aktyvios skydliaukės veiklos), dėl kurios organizme gaminamas skydliaukės hormonų perteklius, simptomas.
„Hipertireozės nulemtas drebulys būna pastovus, nėra išeiginių dienų ar poilsio valandų, įprastai jis smulkus ir greitas, o ne stambus. Tuo jis skiriasi nuo drebėjimo, kurį sukelia tam tikros neurologinės būklės ar vaistai. Su hipertireoze susijęs rankų drebėjimas gali turėti įtakos kasdienei veiklai, todėl atlikti smulkiosios motorikos reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, rašyti ar tvarkyti smulkius daiktus, gali būti sunkiau“, – aiškino daktarė L. Zabulienė. Visą interviu su gydytoja rasite čia.
Dažnai žmonės pajunta padidėjusį jautrumą bei dirglumą situacijose, kurios anksčiau emociškai jų nepaliesdavo.
Ar spirulina bei joduotas jūros oras – tikrai geriausia prevencija?
Pastaraisiais metais internete vis daugiau patarimų, kaip pagerinti skydliaukės veiklą ar paskatinti hormonų gamybą esant sutrikimams. Nuo vitaminų, maisto papildų iki giluminio kvėpavimo jodu prisotintu jūros oru.
Gydytoja pasakoja, kad pacientai dažnai lieka nustebę, jog vartojant papildus skydliaukės problemos ne visuomet išnyksta.
„Skydliaukės sistema sveikame žmogaus kūne yra puikiai sureguliuota ir savaime užtikrina reikiamą gaminamų hormonų balansą. Papildai „neužkuria“ šio mechanizmo labiau ar geriau, paprasčiausiai jį palaiko tokį, koks yra. Todėl jau susidūrus su šios liaukos rimtais hormoniniais sutrikimais nei maistinės medžiagos, nei papildai negali padėti tinkamai subalansuoti hormonų gamybos“, – teigia endokrinologė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad maisto papildai negydo ir, esant sveikatos sutrikimams, dažniausiai jie nei padės, nei pakenks. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad net ir vartojant juos nereikėtų eksperimentuoti ir verčiau pasikonsultuoti su specialistu.
Gydytoja pabrėžia, jog geriau neužsiimti skydliaukės gydymu savarankiškai ar pagal interneto patarimus, nes tai gali dar labiau išderinti šios liaukos veiklą. Taip pat svarbu pasikliauti endokrinologo paskirta hormonų terapija.
„Viena iš didžiausių pacientų klaidų – nutraukti gydymą hormonais anksčiau nei buvo rekomenduota gydytojo. Dažnai taip nutinka dėl baimės priaugti svorio ar patirti daugiau streso, tačiau tokių simptomų, kaip nuo steroidinių hormonų, ar priklausomybės, kaip nuo psichotropinių vaistų, skydliaukės vaistai nesukelia, o staigus terapijos nutraukimas gali sugrąžinti hormonų disbalansą ir sukelti tik dar didesnių organizmo problemų“, – dalijasi I. Fomčenko.
Tik 3–7 proc. visų pacientų, kuriems nustatytas vienas dažniausių sulėtėjusios skydliaukės veiklos sutrikimų – lėtinis autoimuninis tiroiditas, reikalingas pastovus gydymas vaistais. Dėl šios lėtinės, dažnu atveju autoimuninės ligos organas tampa disfunkcinis ir negali pagaminti tinkamo kiekio hormonų, reikalingų kasdienei mūsų kūno veiklai. Tokiais atvejais tik vaistai bei gydytojo pagalba yra vienintelis būdas palaikyti gerą skydliaukės veiklą.
Tačiau yra daugybe kitų problemų, susijusių su skydliauke ar jos hormonais, kurių gydymui užtenka vartoti vaistus tik tam tikrą laikotarpį. Šiam organui gali pakenkti ir gretutinės ligos, iš pirmo žvilgsnio nesusijusios su skydliauke, tokiu atveju gali tekti skirti visai kitokį gydymą ar nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą, galinčių žalingai veikti liauką. „Žinoma, tam reikalingas kompleksinis specialisto ar kelių ištyrimas ir priežiūra, tačiau tikrai nereikia baimintis, jog gydymas vaistais skiriamas visiems ir iki gyvenimo pabaigos“, – pasakoja endokrinologė.
Specialisto priežiūra yra būtina
Gydymo metu pacientams taip pat rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją – tai padeda atitinkamai koreguoti gydymą. Specialistė teigia, jog dažnai nuo vaistų asmuo pasijaučia šiek tiek geriau ir po kelių mėnesių terapijos užmiršta apsilankyti pas gydytoją ar atsinaujinti skiriamų vaistų receptą. „Tokių klaidų turėtume vengti, norint iš tiesų atstatyti skydliaukės funkciją“, – pabrėžia I. Fomčenko.
Taip pat gydytojo priežiūra gali padėti išvengti šalutinių ar netikėtų pokyčių terapijos metu. Jei svoris pradeda mažėti ar didėti, tai galimai reiškia, jog reikia keisti vartojamus vaistus ar jų kiekį, ir visa tai turi būti prižiūrima gydytojo.
Sveika mityba bei poilsis – geriausia pagalba skydliaukei
Endokrinologė patikina, kad būdų, kaip galime padėti sveikai skydliaukei tinkamai veikti ir be gausybės neįperkamų papildų, tikrai yra. Svarbų vaidmenį atlieka darbo bei poilsio režimas, žalingų įpročių vengimas, reguliarus fizinis aktyvumas bei streso mažinimas. Į mitybos racioną įtraukiant daugiau jodu turtingu produktų, joduotos druskos, žuvies ir jūros gėrybių, vaisių bei daržovių, užtikrinamas pakankamas jodo kiekis organizme.
Jaučiant skydliaukės veiklos sutrikimams būdingus simptomus, naudinga apie tai pasikalbėti su savo šeimos gydytoju ar kreiptis į gydytoją endokrinologą. Svarbiausia stebėti bendrą sveikatos būklę, savijautą ir laiku reaguoti į organizmo signalus.