Juto tik lengvą tapšnojimą į šoną
Ekstrakorpotinė inkstų akmenų litotripsija buvo atliekama be jokio pjūvio. L. Rogačiovui prieš operaciją buvo tik suleisti lengvi silpni nuskausminamieji vaistai ir tai, kaip sakė procedūrą atlikęs Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas urologas Marius Anglickis, tik dėl didesnio paciento komforto.
Ant operacinio stalo gulėjęs ponas Leonidas buvo gerai nusiteikęs. Paklaustas, ar ką jaučia, atsakė, kad tik tarsi tapšnojimą į šoną – daugiau nieko.
Šiam vyrui akmuo inkstuose buvo aptiktas atsitiktinai.
„Lankiausi pas urologą kitu klausimu. Tirdamas ultragarsu jis pastebėjo maždaug centimetro dydžio akmenį. Jokių simptomų nebuvo, nebent staigiai pajudėjus nestipriai sudurdavo šoną. Gydytojas sakė, kad, jeigu akmuo būtų didesnis, būtų reikėję operuoti“, – prieš operaciją pasakojo L. Rogačiovas.
Akmenų skaldymas Leonidui – ne naujiena. Dėl šios procedūros į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę jis atvyko jau trečiąkart – per vieną kartą akmens suskaldyti nepavyko. Šįkart jaudulio jis nejautė, nes jau žinojo, kad procedūra yra neskausminga.
Akmenis skaldo ultragarso bangomis
Tokių pacientų, kaip Leonidas, kamuojamų akmenligės, kasmet į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę (VMKL) atvyksta apie tūkstantį – tik per pandemiją jų buvo sumažėję.
Jeigu akmuo inkstuose nedidelis – iki 1,5 cm, jis skaldomas būtent tokiu būdu, kaip Leonidui – pasitelkus ekstrakorporinę litotripsiją. Didesnius akmenis, deja, tenka šalinti kitokiais būdais.
Litotripsija yra šiuolaikiškas, organizmą tausojantis, neinvazinis, saugus, efektyvus inkstų ir šlapimo takų akmenligės gydymo būdas. 50 ar net 70 proc. pacientų, kuriems buvo diagnozuoti akmenys inkstuose ar šlapimtakiuose, gali būti sėkmingai gydomi būtent šitaip.
Gydytojas M. Anglickis pasakojo, kad VMKL esantis ekstrakorporinės litotripsijos aparatas yra vienas moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.
Kol pacientas ramiai guli, prietaisas, dirbtinio intelekto pagalba nukreipia ir sukoncentruoja ultragarso bangas į akmens centrą. Veikiamas ultragarso bangų akmuo ima vibruoti ir galiausiai subyra. Visa ši procedūra trunka apie 40 minučių. Kartais ją reikia kartoti kelis kartus, kol akmuo galutinai subyra – taip nutiko ir Leonidui. Jeigu akmens nepavyktų suskaldyti (taip irgi nutinka), tektų jį šalinti kitais būdais, tiesa, ne tokiais drastiškais, kaip prieš 20–30 metų, kai ir dėl 6 mm akmenuko tekdavo pjauti paciento šoną.
Pagal riksmus supranta, kas kamuoja pacientą
Gydytojas M. Anglickis sakė, kad inkstų akmenys yra viena dažniausių urologinių bėdų.
„Didžiausia problema yra ta, kad dažnai liga būna diagnozuota pavėluotai. Akmenys yra kaip tiksinti bomba. Jie gali pragulėti 20–30 metų ir nepasireikšti akmenligės priepuolis, bet vieną dieną tas akmuo gali pradėti keliauti ir sukelti didelius skausmus.
Didžioji dalis akmenų aptinkama atsitiktinai, atliekant echoskopiją, profilaktinės patikros metu, kaip nutiko ir Leonidui, kurio organizme greičiausiai akmuo išgulėjo 10–15 m. Tačiau neretai nutinka ir taip, kad žmogus apie juos sužino tik per skausmingą priepuolį. Būna, kad priepuolis ištinka vairuojant sunkiasvorį sunkvežimį ar skrendant transatlantiniu skrydžiu. Tuomet netgi prireikia nutupdyti lėktuvą, nes tie skausmai būna be galo stiprūs.
Per budėjimus būna, kad eini trečiame aukšte, girdi rėkiantį pacientą ir jau žinai, kokia diagnozė, kad greičiausiai tai yra inkstų akmenligė.
Inkstų akmenų sukeltų priepuolių skausmas yra vienas iš didžiausių skausmų. Pagimdžiusios moterys sako, kad gimdymo metu skausmai nebuvo tokie stiprūs, kaip per akmenligės priepuolį. Todėl norėčiau priminti pacientams dažniau tikrintis savo sveikatą“, – paragino gydytojas M. Anglickis.
Priepuolių padaugėja būtent vasarą, kai žmonės dar ir pamiršta gerti daugiau vandens, nors intensyviau prakaituoja.
Medikas pasiuntė dvi žinutes skaitytojams: „Pirmoji, kad sveikas žmogus yra tik blogai ištirtas ligonis. O antra žinutė ta, kad liūdna, bet Lietuvoje mašiną privalu tikrinti kas 2 metus, o sveikatos galime nesitikrinti 20–30 metų.
Prisimenu pacientą, kuris atėjo prieš 2–3 metus ir įėjęs pirmiausia pasakė: „Esu sveikas, man viskas gerai. Sportuoju, sveikai gyvenu. Bet vaikai Kalėdų proga padovanojo sveikatos patikrinimą“. Ta proga radau išplitusį inkstų vėžį ir išplitusį prostatos vėžį.
Norėčiau pabrėžti, kad būtina sveikatą tikrintis reguliariai. Didesnė problema dėl to yra su vyresniąja karta, nes jaunimas vis ateina profilaktiškai pasitikrinti, o su vyresniems kažkodėl gėda kreiptis pas gydytoją, pasirodyti, kad yra silpni, kažkuo serga ar turi problemų“, – stebėjosi gydytojas M. Anglickis.
Priežastys dažnai nežinomos
Kita bėda su akmenlige yra ta, kad dažnai neaiškios jos atsiradimo priežastys.
„Geriausias pavyzdys yra mūsų šeima: mes visi valgome ir geriame daugmaž tą patį. Bet aš neturėjau nė vieno inkstų akmenligės priepuolio. Mano žmona pagimdė tris berniukus ir apie 8 akmenis“, – pateikė pavyzdį medikas.
Inkstų akmenimis daug dažniau serga vyrai, ypač vyresni. Iš 100 penkiasdešimtmečių greičiausiai apie 12 turėtų akmenis.
Be to, daliai žmonių vis kartojasi akmenligė.
„Pasaulio rekordininkas buvo Donas Winfieldas, kuris per savo gyvenimą „pagimdė“ 6,5 tūkst. akmenų. Jo rekordas buvo apie 30 akmenų, susiformavusių per parą. Paskutinius savo gyvenimo metus jis ištisai praleido su morfino pompa, nes kiekvieną dieną buvo akmenligės priepuoliai.
Ir aš, tiesą pasakius, turiu pacientą, kuriam irgi išrenki akmenis, o po mėnesio vėl priaugę krūva ir visiškai neaiškios priežastys“, – portalui „Delfi“ sakė gydytojas M. Anglickis.
Kaip sumažinti akmenligės riziką?
Gydytojas pastebėjo, kad pacientų, kurie serga akmenlige, daugėja.
„Gali būti kelios to priežastys: viena iš priežasčių – geresnė diagnostika, mes turime geresnius aparatus, kurie leidžia nustatyti inkstų akmenis. Pacientai, ypatingai jaunesni, dažniau kreipiasi į gydytojus ir mes dažniau nustatome akmenis. Kita priežastis gali būti netinkamas mūsų gyvenimo būdas: nutukimas, sėslumas, vakarietiška dieta, kai suvartojame daug angliavandenių ir riebalų, keletas kitų priežasčių“, – patikslino gydytojas.
Vis tik yra keletas patarimų, ką daryti, norint sumažinti arba išvengti akmenų augimo rizikos.
„Yra kelios pagrindinės taisyklės, kurios įrodytos: gerti daug vandens, nes inkstuose filtruojasi šlapimas ir, kada negeri daug vandens, tas šlapimas būna labai koncentruotas, jis iškrenta į nuosėdas. Geriant pakankamai vandens, druskos išsiplauna ir akmenligės rizika sumažėja. Kita svarbi taisyklė – sumažinti druskos ir padidinti citrusinių vaisių suvartojimą“, – siūlė gydytojas M. Anglickis.
Išgelbėja tūkstančius pacientų
VMKL akmenys skaldomi jau daugiau nei 20 metų. Dažnu atveju tai padeda išvengti operacijos, kuri daroma tik tais atvejais, kai akmenys per dideli, kad juos skaldytų, arba, skaldant juos minėtuoju būdu, vis tiek neskyla. Tuomet, jeigu akmuo nedidelis, jį galima per šlaplę pašalinti, o jeigu yra didesnis, reikia šone daryti skylutę ir akmenį susiurbti.
„Mūsų centras yra vienas seniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kur taip skaldomi akmenys. Daug centrų nesirenka tokio gydymo būdo, nes neturi pakankamai patirties. O mes turime patirtį ir tęsiame tradiciją.
Anksčiau turėjome daug tokių procedūrų, bet per pandemiją žmonių sumažėjo. kadangi šioje ligoninėje gulėjo COVID-19 infekcija užsikrėtę pacientai, daug žmonių galvoja, kad ir toliau taip yra“, – pasakojo gydytojas.
Kad žmonės vis dar vengia VMKL, kaip įstaigos, kuri Lietuvoje kelerius metus buvo daugiau akcentuojama dėl pandemijos valdymo, pastebėjo ir įstaigos ligoninės direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Ji akcentavo, kad VMKL yra vienas didžiausių centrų, kur atliekama daugiausiai procedūrų neinvaziniu metodu, be skalpelio gydant akmenligę.
„Tai darome jau daugiau nei 20 metų. Pacientų skaičius – pakankamai didelis: 1000 ir daugiau per metus. Vienas pacientas kartais atvyksta pas mus ir po 3–5 kartus. Vadinasi, procedūrų skaičius yra didesnis. Net Europoje yra labai mažai centrų, kuriuose būtų atlikta tiek daug šių procedūrų bei sukaupta tokia patirtis“ – sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.
Direktorė pridūrė: „Šiandien primename, kad turime tokį aparatą, kurį norime išnaudoti. Neturime eilių, bet turime gerų specialistų, kurie gali taikyti neinvazinį, pakankamai saugų ir neskausmingą metodą akmenligei gydyti“.