- Kodėl svarbu kalbėti apie žvynelinę?
- Pasaulyje sergančiųjų žvyneline skaičiuojama apie 125 mln., su šia liga ar jos simptomais per gyvenimą tenka susidurti kas penktam žmogui. Lietuvoje yra apie 120 000 sergančiųjų žvyneline.
Pasaulyje stebima auganti autoimuninių susirgimų tendencija. Žvynelinė irgi yra autoimuninė liga, tad vis dar nėra žinomos tikslios jos priežastys. Ši liga trečdaliui pacientų pažeidžia sąnarius ir gerokai sutrikdo žmogaus gyvenimo kokybę. Bene didžiausia problema, kad sergantieji šia liga susiduria su labai dideliu visuomenės priešiškumu, nepriėmimu, stigma.
Tyrimai rodo, kad žvynelinė daro milžinišką įtaką žmonių gyvenimo kokybei. Keli tyrimai parodė, kad labiausiai kenčia moterys, jeigu liga apima kaklo, dekoltė sritį ar plaštakas. PSO naujausi tyrimų rezultatai atskleidžai, kad 48 proc. pacientų teigia, jog žvynelinė daro įtaką jų karjerai, mokslams, santykiams su draugais. Kas antram sergančiajam kyla sunkumų renkantis rūbus, reikia dažniau maudytis vonioje. Trečdalis kenčia dėl miego sutrikimų, liga trukdo mokslams ir darbui, nukenčia lytinis gyvenimas ir socialiniai santykiai. Žvynelinė gali tęstis nuo vaikystės iki pat senatvės, daugeliui ji virsta nenusimetama našta ir byloja apie prarastas galimybes.
Pakeisti visuomenės nuostatas galima suteikiant jai daugiau informacijos. Sudėtingesnė situacija tampa, kai žmonės turi ribotas sveikatos priežiūros galimybes. dėl nepakankamo valstybės finansavimo pacientai patiria daug išlaidų. Įvairioms odos ligoms, tarp jų ir psoriazei, naudojamas gydymas dažnai yra brangus, trunkantis visą gyvenimą ir dažnai nekompensuojamas iš bendro sveikatos draudimo programų fondo. Man labai patiko kolegės, gydytojos dermatovenerologės T. Karmazienės mintys, kad tai, jog už gydymą moka patys ligoniai, neretai žlugdo juos pačius bei jų šeimų biudžetą, ypatingai dėl to, kad daugelis sergančių psoriaze žmonių dėl sveikatos negali dirbti profesionalaus darbo, nes yra diskriminuojami.
- Kas yra žvynelinė? Kokius simptomus jaučia žmogus?
- Sveikos odos ląstelės atsinaujina kas 28-30 dienų. Sergant žvyneline – kelis kartus greičiau, kas 3-6 dienas. Todėl pažeistuose plotuose susidaro ląstelių sankaupos – žvynelinei būdingi sidabrinės spalvos žvynai.
Ligos eiga skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią. Liga yra lėtinė, jai būdingi paūmėjimai ir remisijos. Žvynelinės paūmėjimus, vadinamus atkryčius nulemia stresas, infekcijos, įtampa, nemiga. Daugelis pacientų patiria nuolatinę baimę ir stresą, kad juos gali netikėtai išberti, o gyvenimas tokioje vidinėje įtampoje gali tik paskatinti ligos paūmėjimą. Neretai būna labai sunku išeiti iš šio užburto rato.
Žvynelinė visiems sergantiesiems pasireiškia labai individualiai: vieniems pažeidžia tik nedidelį odos plotą, pavyzdžiui, tik alkūnes arba galvos plaukuotąją dalį ir bėrimai būna pavieniai, kartojasi retai, kitiems gi gausių išbėrimų atakos seka viena po kitos, pacientas beveik nuolat būna išbertas.
- Kaip gydoma ši liga? Ar ji išgydoma?
- Deja, bet liga neišgydoma, tai lėtinis susirgimas, turintis tam tikras banguotą eigą, kai kuriais laikotarpiais ji gali „atsitraukti“, o po to vėl „sugrįžti“. Liga dažniausiai paūmėja šaltuoju metu laiku; vasarą, kai odą veikia ultravioletiniai spinduliai, jos būklė pagerėja.
Nors žvynelinė neišgydoma, tačiau tinkamai naudojant vaistus pagerinama odos, nagų, sąnarių būklė, pagerėja paciento gyvenimo kokybė. Žvynelinė gydoma įvairiais būdais, kurie kiekvienam sergančiajam parenkami ir skiriami individualiai. Nėra vieno gydymo metodo, tinkančio visiems, vis tik geriausi rezultatai pasiekiami naudojant kompleksinį ir ilgalaikį gydymą.
Klaipėdos universitetinėje ligoninės Oodos ir venerinių ligų poskyrio stacionare ir dienos stacionare gydomiems pacientams odos ligų gydymui taikoma šiuolaikinė trumpabangė ultravioletinių spindulių (UVB 311 nm, kombinuota UVA/UVB) fototerapija ir fotochemoterapija (PUVA).
Per pastarąjį dešimtmetį įvyko didelis pokytis žvynelinės ir kitų lėtinių odos ligų gydyme. Per tuos metus buvo atlikta nemažai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad žvynelinė nėra tik odos liga, ji pažeidžia ir nagus, ir sąnarius, ir kraujagysles, nulemia gretutinių ligų vystymąsi (širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto, depresijos). Supratus, kad tai sisteminė liga, tapo aiškiau, koks yra uždegimas. Uždegimas skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų. Priklausomai nuo uždegimo sunkumo parenkama gydymo taktika.
Anksčiau žvynelinės gydymui būdavo skiriami tik vietinio veikimo, t. y., tepami vaistai. Tokia gydymo praktika buvo prieš dešimt metų. O dabar, suvokus, kad tai nėra tik odos liga, pasikeitė požiūris į gydymą, jis tęsiamas ir po to, kai baigiasi ūmus periodas. Toks tęstinis gydymas leidžia sumažinti atkryčių dažnį ir stiprumą, taip suvaldoma šios ligos eiga.
Bet koks žvynelinės gydymas, išskyrus gydymą retinoidais (skiriami esant vidutinio sunkumo žvynelinei), yra priešuždegiminis ir galiausiai sulėtina epidermio ląstelių keratinocitų atsinaujinimą ir sumažina plokšteles.
Dabar daug kalbame apie sunkios ligos eigos pacientų gydymą, nes jų gyvenimo kokybė itin prasta, liga sunkiau kontroliuojama. Apie tai bus kalbama spalio 27 dieną vyksiančioje konferencijoje.
- Papasakokite plačiau apie jūsų rengiamą konferenciją žvynelinės dienai paminėti.
- Sveikinimo žodį tars ligoninės vyriausiasis gydytojas habil.dr. prof. Vinsas Janušonis. Gydytoja dermatovenerologė R. Buivydaitė-Dailidėnė papasakos, koks yra visuomenėje ir pacientų tarpe supratimas apie žvynelinę. Įdomi ir naudinga bus reumatologinio skyriaus vedėjos L. Bukauskienės paskaita apie žvynelinės pažeistus sąnarius. Juk būtent sąnarių skausmas veja pacientus pas gydytojus ir tik vėliau išaiškėja, kad jie serga žvyneline. Manau, pacientams labiausiai bus įdomus Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro pranešimas apie dietą ir gyvenimo kokybę sergant žvyneline. Tai vieni dažniausių pacientų klausimų: kaip maitintis, ką valgyti, ko nevalgyti, gal kažką keisti gyvenime.
Tikiuosi, kad ši konferencija prisidės prie didesnio visuomenės išprusimo apie žvynelinę, sumažins stigmą sergančiųjų atžvilgiu, medikams suteiks daugiau profesinių žinių, o pacientams – viltį, kad liga, nors ir gerokai apsunkinanti gyvenimą, tačiau visgi jau kontroliuojama.