Slapukaujanti liga
Kokia tai liga ir ką, norėdami jos išvengti, galime padaryti patys, o kada pagalbos reikia kreiptis į gydytojus? Apie tai DELFI TV studijoje buvo kalbamasi su Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentu draugijos Mariumi Miglinu ir „Eurovaistinės“ farmacininke Elvyra Ramaškiene.
M. Miglinas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjusio spaudimo galime net nepastebėti, nes nedidelė dalis mūsų jį tikrinasi reguliariai, o pasekmių iš pradžių nepajaučiame.
„Čia ir yra problemos esmė – simptomų mažai, ypač pradinėse stadijose, pastebėta, kad net pusė žmonių, kuriems padidėjęs kraujospūdis, apie tai nežino. Tai vienas svarbiausių rizikos veiksnių įvairioms ligoms kilti. Turbūt nėra organo, kurio padidėjęs kraujo spaudimas nepažeistų – tai ir akys, smegenys, širdis, inkstai, o ir kitos lėtinės ligos pasunkėja, jei kraujospūdis padidėjęs“, – teigia M. Miglinas.
Visgi farmacininkė E. Ramaškienė pastebi, kad kartais žmonės laiku pastebi pablogėjusią savijautą ir įvardija tokius simptomus, kaip skausmas širdies plote, mirguliavimas akyse, galvos skausmas ar svaigimas, tačiau problema išlieka, nes dažnas numoja į tai ranka. Pasak jos, reguliariai pasimatuoti kraujo spaudimą turėtų žmonės, sulaukę 35-erių metų ir ypač tie, kurie turi tikimybę paveldėti su tuo susijusių sveikatos sutrikimų. Farmacininkė pasakoja, kad paprastai karštuoju metų laiku pasitaiko atvejų, kai dėl padidėjusio kraujospūdžio tenka kviesti greitąją medicinos pagalbą blogai pasijutusiems klientams.
Dažniausiai kalti mes patys
Gydytojo M. Miglino teigimu, genetika lemia 20 proc. tokių ligų, o didžiąją dalį – gyvenimo būdas. Tam, kad medikai galėtų identifikuoti hipertenziją, gali prireikti visą parą sekti paciento kraujo spaudimą. M. Miglinas ir E. Ramaškienė kartu patvirtina, kad egzistuoja toks dalykas, kaip „baltojo chalato hipertenzija“, kai kraujo spaudimas pakyla esant gydytojo kabinete, pavyzdžiui, išsigandus.
Hipertenzija gali būti dviejų tipų: pirminė (dėl nežinomų priežasčių, genetikos, gyvenimo būdo padidėjęs kraujo spaudimas) ir antrinė (nustatoma tiksli priežastis, kurią galima pašalinti ir išgydyti pacientą). Tarp konkrečių ir dažnų priežasčių, kodėl žmogus suserga hipertenzija, gydytojas įvardija gerybinius antinksčių auglius, endokrininės sistemos sutrikimus, inkstų arterijų susiaurėjimą ir kitas, retesnes priežastis. Pasak M. Miglino, medikai gydymą planuoja pagal tai, kaip liga paveikė kūną.
Dalydamasis žiniomis apie kitų šalių praktiką, gydytojas atkreipia dėmesį, kad kai kuriose iš jų kraujo spaudimo matavimas yra įprasta procedūra, atliekama lankantis pas bet kurios srities gydytoją, net pas akušerį-ginekologą.
Ką daryti, kad būtų geriau?
Norėdami išvengti tokias rimtas pasekmes turinčių sveikatos sutrikimų, turėtume atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą – ar pakankamai judame? Hipertenzijai atsirasti, kaip ir daugybei kitų ligų kilti, įtaką daro sėslus gyvenimo būdas.
„Genetiškai žmonės sutverti judėti. Hipertenzija, padidėjęs kraujo spaudimas, yra civilizacijos liga. Atsisėdome į kėdes, automobilius, važinėjame liftais. Sėslus gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių veiksnių. Labai svarbu skatinti fizinį aktyvumą, judėti bent 30 minučių penkis kartus per savaitę, kad suprakaituotume. <...> Kitas svarbus dalykas – mityba, kai suvartojama daug angliavandenių, druskos, irgi susijusi su kraujo spaudimo padidėjimu. Labai svarbu sekti kūno svorį – ar jis didėja. Kūno masės indeksas tiksliau nei tik kūno masė atspindi tai. Galų gale reikia vengti rūkyti, nepiknaudžiauti kofeino turinčia kava ir alkoholiu“, – nurodo gydytojas.
E. Ramaškienė nesutinka, kad pacientai spręstų šią problemą vaistais, kuriuos pataria vartoti kaimynai ar giminaičiai. Tokie medikamentai, taip pat gerai žinomas validolis – tai preparatai, sukeliantys greitą bei raminamąjį efektą, tačiau sutrikimo nepagydo, o po liežuviu kišami vaistai, tokie, kaip nitroglicerinas, net netinka ir nėra rekomenduojamas daliai pacientų.
Liga „jaunėja“, tačiau ja nesidomime
Remdamasi patirtimi, farmacininkė paaiškina, kad viena dažniausiai daromų klaidų – tai, kad pacientai nutraukia vaistų vartojimą vos pasijutę geriau arba vaistus vartoja nereguliariai. Pasak E. Ramaškienės, apie tokių ligų prevenciją, reikiamų vaistų vartojimą bei kitais svarbiais klausimais galima ir reikia pasitarti su vaistininkais ar gydytojais, tačiau tuo pasidomi ne visi.
„Kartais pasitaiko, kad neskaitęs informacinio lapelio žmogus medikamentą vartoja net kelerius metus ir nežino, kaip jis veikia, ar sukelia kokių nors pašalinių reiškinių, – nežino absoliučiai nieko, tiesiog išgeria, ir viskas“, – tiesą apie darbo kasdienybę atskleidžia specialistė.
Kita problema, kurią įvardijo specialistai, – tokiais sutrikimais skundžiasi vis jaunesni pacientai.
„Daugėja nutukusių paauglių, pastebima, kad kai kurių kraujospūdis – padidėjęs. Apskritai nustatyta, kad kraujo spaudimas gali padidėti vis jaunesniame amžiuje. Visų amžiaus grupių – nevienodai. Penkiasdešimtmečiai ir vyresni – daugiau nei pusei jų kraujo spaudimas padidėjęs“, – sako M. Miglinas.