„Kiekvieną savaitę 15 šeimų atsisveikina su žmogumi, numirusiu nuo storosios žarnos vėžio. Kitą savaitę dar 15 šeimų palaidos tokį žmogų, kuris galėjo išvengti tos ligos, laiku pasitikrinęs. Ar geriau ateiti pasitikrinti ir radus, duok Dieve, patį mažiausią polipuką, kuris yra tik ikivėžinis susirgimas, ir, kurį pašalinus, galime gyventi ramiai, džiaugtis augančiomis šeimos atžalomis, užsiimti mylima veikla, ar verčiau slėpti galvą smėlyje?“ – stebėjosi žmonių nenoru tirtis dėl storosios žarnos vėžio šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, su kolegomis dalyvavusi unikaliame renginyje Vilniaus prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ „Pasivaikščiojime“ po storąją žarną“. Renginio metu buvo pastatytas pripučiamas šimtus kartų padidintas žarnos maketas, į kurį buvo galima įeiti, pamatyti, kaip iš vidaus atrodo šis organas, polipai, iš jų išsivystantis vėžys ir kitos ligos.
Diagnozę išgirs 1 iš 20
Gydytojai tikina: nors storosios žarnos vėžys yra labai paplitusi liga, neretai pirmose stadijose nepasireiškianti jokiais simptomais, jai laiku užkirsti kelią labai paprasta, atlikus nesudėtingą testą, kurį gydytoja J. Dūdienė vadina „aukso vertės tyrimu“. Tai – slapto kraujo testas.
„Jis yra visiškai neskausmingas, labai panašus į greitąjį COVID-19 testą, tik kitas substraktas. Namuose pasidarius tokį testą, jeigu atsakymas teigiamas, žmogus nukreipiamas tirtis toliau“, – paaiškino Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas chirurgas daktaras Audrius Dulskas.
Jam antrino J. Dūdienė: „Ateikite, pasitikrinkite. Tyrimas labai paprastas. Dalis poliklinikų duoda testus pasidaryti namuose. Instrukcijos labai paprastos. Tie, kurie vengia tai daryti patys, atneša išmatų mėginį į polikliniką“.
Tokioje patikros programoje kas dvejus metus turėtų dalyvauti sveiki, neturintys jokių nusiskundimų žmonės nuo 50 iki 74 metų. Tie, kurie jau ir jaučia simptomus, turi neatidėlioti ir pasitikrinti iškart, net jei yra jaunesni nei 50 metų.
Bet, nors prevencijos programa vykdoma jau daugiau kaip dešimtmetį, žmonės tiriasi vangiai. Anot J. Dūdienės, aktyvesni yra didmiesčių gyventojai, o iš kai kurių labiau nutolusių regionų išsitiria tik iki trečdalio žmonių.
„Tikrai sutinkame žmonių, kurie pirmą kartą slapto kraujavimo testą, tai yra – išmatų mėginį, iki savo gydymo įstaigos atneša būdami jau 65–70 metų. Atrodytų, kalbame, kviečiame, raginame ateiti visus pacientus, sulaukusius 50 metų, informuojame apie visas programas, bet vis dar atsiranda žmonių, kurie nesitikrina ir sako: „Aš jaučiuosi visai gerai, nieko nejaučiu“.
Kokios pagrindinės baimės? Man sako: „Daktare, jeigu aš pas jus ateisiu, atnešiu, jūs dar man ką nors surasite. Tai man geriau nežinoti“.
Yra labai daug „stručių“ Lietuvoje, kurie slepia savo galvas smėlyje: nežinosiu ir išvengsiu. Tikrai, mielieji, taip nebus. Mes turime suprasti, kad vienam žmogui iš dvidešimties kada nors gyvenime bus pasakyta: „Jums yra storosios žarnos vėžys“. Tai yra pasauliniai skaičiai“, – teigė J. Dūdienė.
Iš polipo vėžys vystosi lėtai
Radus teigiamą slapto kraujo testo atsakymą, šeimos gydytojai parašo siuntimą kolonoskopijai. Deja, kaip pastebėjo J. Dūdienė, įkalbėti žmogų šiam tolimesniam tyrimui, leidžiančiam pamatyti, ar yra storojoje žarnoje nerimą keliančių pokyčių, ne ką lengviau. Gavę siuntimą išsitirti, kai kurie žmonės taip ir nenueina išsitirti.
NVI gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė paaiškino: „Kolonoskopijos tikslas yra rasti ne vėžį, o ikivėžinę būklę. Tai yra, didžioji dalis vėžių vystosi iš polipo – ląstelių grupės, kuri pradeda augti iš gleivinės. Ta ląstelių grupė susidaro ir didėja greičiau, negu greta esanti gleivinė.
Vystymasis iš polipo iki vėžio yra ilgas procesas, galintis trukti nuo 5 iki 10 metų. Tuo metu, kol vėžys vystosi iš polipo, žmogus absoliučiai nieko nejaučia, gyvena įprastą gyvenimą ir galbūt, tęsdamas savo žalingus įpročius, gali pagreitinti procesą, kada polipas taps jau augliu.
Kolonoskopijos metu ieškome polipų, kuriuos galima endoskopu pašalinti ir tokiu būdu ne tik diagnozuoti ligą, bet ir to paties tyrimo metu apsaugoti nuo tolimesnio vėžio išsivystymo. Todėl kolonoskopijos tyrimas yra labai vertingas. Jis tiksliai parodo, ar yra liga, jei yra, kokia ji ir netgi paties pirmojo tyrimo metu daliai pacientų galime iškart pritaikyti ir gydymą“.
Jeigu aptiktas polipas nedidelis, tai jis paprastai pašalinamas jau pirmosios kolonoskopijos metu. Jeigu jis yra didelis, nepatogus, kyla didelė komplikacijų rizika, tokiu atveju žmogus vienai dienai guldomas į ligoninę ir tada šalinami polipai.
Jeigu polipas labai didelis arba turi ankstyvo vėžio požymių, tada pacientas į NVI jau atvyksta operacijai.
Gydytoja I. Kildušienė paragino nebijot kolonoskopijos ir neatidėlioti šio tyrimo, kuris gali būti atliekamas ir su intravenine nejautra, ir be jos.
„Jeigu labai bijote ir jaučiate, kad gali kas nors atsitikti, tai drąsiai rinkitės tyrimą su intravenine nejautra. Tokiu atveju, visą tyrimą pacientas miega, nieko nejaučia ir atsikelia sveikas.
Kita gera žinia ta, kad, jeigu, patikrinus žarnyną, nerandame jokios patologijos, tikima, kad artimiausius 10 metų žmogus gali ramiai gyventi. Jam netgi nebereikia kas 2 metus daryti slapto kraujavimo testo išmatose. Jis tiesiog sveikai, ramiai gyvena ir nieko nebijo.
Skatinčiau visus pasitikrinti ir neatidėlioti to iki pavasario, rudens, po atostogų, prieš atostogas. Keistai skamba, kai automobilio techninę būklę tikriname kas 2 metus, o sveikatą pasitikrinti užmirštame“, – stebėjosi medikė.
Simptomai dažnai pasireiškia ligai pažengus
Gydytoja I. Kildušienė pabrėžė: storosios žarnos vėžys ankstyvosiose stadijose dažnai yra nebylus – simptomus pajaučia tik trys iš dešimties pacientų. Likusiems septyniems simptomai pasireikš jau ligai pažengus.
Daktaras A. Dulskas išvardijo, kad dažniausi simptomai yra kraujavimas, tuštinimosi sutrikimai – viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.
„Jeigu atsirado vienkartinis viduriavimas arba jis trunka vos kelias dienas, nereikėtų bėgti pas specialistą. Tačiau, jeigu yra 4–8 savaites užsitęsę simptomai, tada galbūt reikėtų surasti priežastį, dėl ko tai vyksta.
Storosios žarnos vėžio simptomas gali būti ir nepaaiškinamas svorio kritimas. Dažnai, jeigu tai yra dešinės pusės vėžys, nustatomas žemas hemoglobino kiekis arba anemija.
Nukrypimai bendrame kraujo tyrime arba išvardinti simptomai turėtų būti ta užsidegusi lemputė, kuri skatintų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pakonsultuotų ir nusiųstų tolimesniems tyrimams, jeigu atrodytų, kad reikia“, – sakė gydytojas.
Dažniausiai storosios žarnos vėžys diagnozuojamas sulaukusiems 50 metų. Tokių pacientų yra 90 proc. Vis tik liga vis dažniau aptinkama ir jaunesniems asmenims.
„Jeigu anksčiau kalbėdavome, kad iki 50 metų turėdavome 3–5 proc. pacientų, tai nuo šių metų per ateinančius 10 metų bus 10–18 proc. pacientų iki 50 metų, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys. Liūdna, nes jie nepatenka į patikros programą.
Dažnai jie kreipiasi į specialistus, kai pasireiškia tokie simptomai, kaip kraujavimas, tuštinimosi sutrikimai, pilvo pūtimas, svorio kritimas. Neretai tokie simptomai nurašomi tokiai gėrybinei patologijai, kaip hemorojus. Todėl pusę metų–metus gydomas hemorojus ir tik, kai gydymas nepadeda, nustatomos jau pažengusios vėžio stadijos.
Šių pacientų ir išgyvenamumo rodikliai yra blogesni, ir stadijos didesnės, ir gydymas kompleksiškesnis, nors būdami jaunesni gali iškęsti agresyvesnį gydymą, tačiau vis tiek išgyvenamumo rodikliai yra prasti“, – pastebėjo J. Dulskas.
Portalo „Delfi“ paklaustas, koks buvo jauniausias jo pacientas, A. Dulskas sakė, kad jam buvo vos 23-eji. Laimė, šiam pacientui pavyko padėti. Jis sėkmingai gyvena toliau.
Gydytojas ramina, kad apskritai vėžys šiais laikais dėl turimų ir chirurginių metodų, ir medikamentinio gydymo, tampa lėtine liga.
„Turime hipertenziją, cukrinį diabetą, lygiai taip pat yra su vėžiu. Jeigu kažkur atsiranda mazgelis, mes jį galime išoperuoti ar taikyti chemoterapiją, biologinę terapiją. Yra gydymo metodų ir jie pakankamai efektyvūs.
Jeigu diagnozuojama pirma stadija – žmogus išgydomas pilnai ir bent 5 metus gyvena virš 90 proc. tokių pacientų. Jeigu yra trečia stadija, išgyvenamumas būna mažesnis – apie 60–70 proc. Bet tai yra tik statistika.
Ketvirta stadija irgi nebėra nuosprendis – 15–20 proc. žmonių išgyvena daugiau nei 5 metus. Jiems irgi dažnai vėžys tampa lėtine liga: atvažiuoja, pasitikrina, išsirašo vaistus ir toliau važiuoja į darbą. Tai tikrai nėra nuosprendis“, – nuramino daktaras A. Dulskas.
Paklaustas, kokie veiksniai didina riziką susirgti storosios žarnos vėžį, daktaras atsakė, kad tai – amžius (kaip minėta, liga dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 50 metų asmenims) ir per didelis raudonos mėsos vartojimas.
Visi kiti rizikos veiksniai – bendro pobūdžio: rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, greitas maistas, riebus maistas, maistas su dirbtiniais saldikliais.
„Įrodyta, kad nuo jaunystės ar net paauglystės išgeriant bent 2 buteliukus „Coca-Colos“ ar „Fantos“ kasdien, kelis kartus padidėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu“, – įspėjo gydytojas, prisidėjęs prie kolegių raginimo tikrintis sveikatą, kol nevėlu.