Viena iš daugelio žmogaus odos funkcijų yra reguliuoti kūno temperatūrą. Tai vyksta išsiskiriant prakaitui, kuris garuodamas atvėsina kūną. Profesorės teigimu, karštą dieną per parą žmogus išskiria iki 2 litrų prakaito. Prakaitą sudaro vanduo (apie 99 %) ir druskos (daugiausia natrio chloridas).
„Drėgnose, šiltose žmogaus kūno vietose (pvz. pažastų srityje) intensyviai vystosi bakterijos. Būtent bakterijos yra viena pagrindinių nemalonaus kvapo priežasčių, nors kvapo susidarymo biochemija yra gerokai sudėtingesnė. Be to, riebalinių liaukų išskiriami lipidai, ypač plaukuotose vietose, taip pat esant drėgmei ir aukštesnei temperatūrai greičiau oksiduojasi ir skleidžia nemalonų kvapą. Šiam kvapui panaikinti, naudojamos asmeninės higienos priemonės. Vienos jų – tai antiperspirantai ir dezodorantai“, - DELFI pasakojo chemikė.
Deja, tačiau vartotojai dažnai neskiria šių priemonių, nors jų veikimo principas radikaliai skiriasi.
Viskas gerai, jei šios priemonės nenaudojate ilgai. Kitu atveju...
„Šios druskos pažeidžia prakaito liaukų veiklą reguliuojančių nervų galūnes, taip pat pakeičia odos paviršiaus krūvį, ko pasekoje prakaitas pakeičia savo kryptį. Ilgą laiką naudojant antiperspirantus, pažastyse netgi stebimi patinimai. Kadangi žmogus turi prakaituoti, kad neperkaistų jo kūnas, todėl dažnai naudojami antiperspirantai gali pakenkti žmogaus sveikatai. Nuo 1972 m. JAV jie priskiriami bereceptinių vaistų grupei, Japonijoje - pseudovaistų kategorijai (quasi-drugs)“, - sakė J. Liesienė.
Aliuminio poveikis
Remiantis Lietuvos higienos norma HN 62:2003, antiperspirantuose aliuminio-cirkonio druskų koncentracija ribojama iki 20 %, aliuminio druskoms ribojimų nėra. Tas pats ir ES direktyvose. JAV aliuminio druskų leidžiama iki 25 %. Japonijoje cirkonio druskos yra uždraustos naudoti, pas mus jas uždrausta naudoti tik aerozoliniuose antiperspirantuose, nes cirkonis pažeidžia plaučius.
Kadangi labai sudėtinga įvertinti aliuminio, gauto būtent naudojant antiperspirantus, įtaką vidaus ligoms, tai FDA nutarė, kad antiperspirantų žala nėra pakankamai įrodyta, todėl leista juos naudoti, tik ant purškiamų produktų turi būti nurodyta, kad vengti jų įkvėpimo į plaučius. Tačiau prakaitavimo stabdymas ir vietinis nervinių galūnių pažeidimas, be jokių abejonių, yra žalingi žmogaus sveikatai“, - akcentavo pašnekovė.
Jei manote, kad naudodami dezodorantus, esate saugūs – taip pat klystate.
„Dezodorantai irgi nėra tokie „nekalti“. Jų sudėtyje dažniausiai yra sintetiniai baktericidiniai junginiai. Tai lipofiliniai junginiai, lengvai įveikiantys lipidinį odos barjerą. Jie pereina į gilesnius odos sluoksnius ir kaupiasi riebaliniame audinyje. Nemažai ilgą laiką naudotų tokių junginių jau dabar yra uždrausta naudoti, įrodžius jų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Rekomenduotina rinktis dezodorantus be aliuminio ir cirkonio druskų su natūraliais konservantais. Jie gal kiek mažiau efektyvūs, bet saugūs. Beje, jei žmogus labai gausiai prakaituoja, tai jis, visų pirma, turi koreguoti savo mitybą ir gyvenimo būdą, o ne naudoti labai stiprius antiperspirantus.
Neretai antiperspirantų etiketėse didelėmis raidėmis būna užrašyta DEZODORANTAS ir tik po apačia mažomis raidelėmis pažymėta, kad tai antiperspirantas. Todėl visada reikia žiūrėti į preparato sudėtį“, - patarė profesorė.