„Rengiant rekomendacijas dėl alkoholio vartojimo, dėmesys sutelkiamas į absoliutų kiekį, o ne į dažnumą“, – sakė tyrimo autorius dr. Jongas Il Choi, Seulo Korėjos universiteto Medicinos koledžo Vidaus ligų katedros dėstytojas.
„Mūsų atlikto tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad retesnis alkoholio vartojimas gali padėti apsisaugoti nuo prieširdžių virpėjimo“, – pridūrė jis.
J. Il Choi, kuris taip pat dirba Seulo Korėjos universiteto Anam ligoninėje, su bendradarbiais savo atradimus aprašė neseniai atliktame tyrime „EP Europace“.
Prieširdžių virpėjimas yra dažniausiai pasitaikanti širdies aritmijos (toks sutrikimas, kai širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai) forma.
Dr. J. Il Choi atkreipė dėmesį, kad „prieširdžių virpėjimas yra daug siaubingų komplikacijų turinti liga, stipriai pabloginanti gyvenimo kokybę“.
Šiam sutrikimui būdingi simptomai yra nereguliarus arba greitas širdies plakimas, vadinamieji permušimai, dusulys, nuovargis, galvos svaigulys ir krūtinės skausmas.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrų teigimu, Jungtinėse Amerikos Valstijose prieširdžių virpėjimas kamuoja 2,7–6,1 mln. žmonių.
Prieširdžių virpėjimo priežastys ir pasekmės
Kartais sunku tiksliai pasakyti, kas sukelia prieširdžių virpėjimą, tačiau neretai šio negalavimo priežastys slypi širdies laidžiosios sistemos pažeidimuose. Juos gali sukelti širdies liga ar širdies operacijos komplikacija. Kitos sveikatos problemos, pavyzdžiui, lėtinis nekontroliuojamas aukštas kraujo spaudimas, taip pat gali sukelti prieširdžių virpėjimą.
Vienas pagrindinių prieširdžių virpėjimo poveikių – kraujo kaupimasis apatinėje širdies dalyje. Dėl to padidėja kraujo krešulių tikimybė.
Būtent todėl prieširdžių virpėjimu sergančių žmonių rizika patirti insultą yra keturis–penkis kartus didesnė nei neturinčių šio sutrikimo.
Anksčiau atlikta kelių studijų duomenų analizė parodė, kad prieširdžių virpėjimo išsivystymo rizika auga didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui.
Analizės išvadose teigiama, jog kiekvieni 12 gramų alkoholio (maždaug tiek alkoholio yra viename gėrime), suvartoto per savaitę, prieširdžių virpėjimo riziką padidina 8 proc.
Kita vertus, išvadose nebuvo patikslinta, ar didžiausią neigiamą poveikį turi suvartoto alkoholio kiekis, ar išgėrinėjimų dažnumas.
Dažnas išgėrinėjimas ir prisigėrimas iki žemės graibymo
Naujajame tyrime dr. J. Il Choi su bendradarbiais palygino dažno išgėrinėjimo ir rimtų išgertuvių poveikį prieširdžių virpėjimo rizikos atžvilgiu.
Jie išnagrinėjo 9 776 956 asmenų duomenis, esančius Korėjos nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos duomenų bazėje, kurioje saugomi praktiškai visų Korėjos Respublikos gyventojų įrašai.
Nė vienas iš analizuotų asmenų neturėjo prieširdžių virpėjimo, kai 2009 m. tikrindamasis sveikatą užpildė apklausą apie alkoholio vartojimą.
Remdamiesi duomenų bazės įrašais, mokslininkai galėjo sekti šių asmenų sveikatą iki pat 2017 m. ir ieškoti prieširdžių virpėjimo atvejų.
Jie įvertino kassavaitinio alkoholio vartojimo poveikį prieširdžių virpėjimo išsivystymui. Poveikis buvo apskaičiuotas padauginus išgėrinėjimo kartų per savaitę skaičių iš kiekvieno karto metu suvartoto alkoholio kiekio.
Kasdienis alkoholio vartojimas kelia didesnę riziką nei išgertuvės
Analizės metu paaiškėjo, kad kassavaitinis alkoholio vartojimas yra rimtas prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys.
Tyrėjų komanda taip pat nustatė, jog stipriausias veiksnys – išgėrinėjimų skaičius per savaitę. Kasdienis alkoholio vartojimas buvo susietas su didesne prieširdžių virpėjimo rizika, nei alkoholinių gėrimų vartojimas du kartus per savaitę. Alkoholio vartojimas tik kartą per savaitę pasižymėjo mažiausia rizika.
Kita vertus, nebuvo aptikta sąsajos tarp nusigėrimo ir naujų prieširdžių virpėjimo atvejų.
Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad „dažnas nedidelio alkoholio kiekio vartojimas greičiausiai nėra geras būdas išvengti prieširdžių virpėjimo“. Jie pastebėjo, jog ryšys tarp išgėrinėjimų skaičiaus ir prieširdžių virpėjimo išliko nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus.
Dr. J. Il Choi atsižvelgė į šį įdomų faktą ir teigė, kad alkoholis gali sukelti pavienį prieširdžių virpėjimo atvejį. Jei tokie atvejai kartojasi, galiausiai gali „išsivystyti ilgalaikė liga“.
„Be to, alkoholis gali sukelti miego sutrikimų, kurie yra žinomas prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys“, – pridūrė jis.
Reikia sumažinti per savaitę išgeriamo alkoholio kiekį ir išgėrinėjimo dažnumą
Panagrinėję per savaitę suvartojamo alkoholio kiekius, mokslininkai pamatė, kad jų rezultatai sutampa su kitų tyrėjų studijų išvadomis.
Jie nustatė 2 proc. didesnę naujo prieširdžių virpėjimo atvejo riziką sulig kiekvienu per savaitę išgertu alkoholio gramu.
Rezultatai taip pat atskleidė kažką panašaus į apsauginį poveikį, pasireiškiantį saikingai vartojant alkoholį, palyginti su abstinencija bei vidutiniu ir gausiu alkoholinių gėrimų vartojimu.
Abstinentai ir vidutiniškai arba daug geriantys asmenys turėjo didesnę naujo prieširdžių virpėjimo atvejo riziką, atitinkamai 8,6 proc., 7,7 proc. ir 21,5 proc., palyginti su saikingai vartojančiais alkoholinius gėrimus.
Tiesa, dr. J. Il Choi mano, kad tai nebūtinai yra „alkoholio naudos“ įrodymas, o greičiau „stulbinantis neišmatuotų kintamųjų rezultatas“. Būtina atlikti daugiau tyrimų.
Mokslininkas nurodė, jog alkoholis, ko gero, yra lengviausiai žmonių pakeičiamas prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys.
Profesorius Aidietis DELFI laidoje „Sveikatos receptas" apie prieširdžių virpėjimą: