Kaulų skausmai gali būti užleisto prostatos, kitaip – priešinės liaukos vėžio požymis, kuomet liga jau metastazavusi, portalui „Delfi“ pasakojo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) surengtame Pasaulinės prostatos vėžio žinomumo dienos minėjime viešėjęs Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas, Lietuvos urologų draugijos prezidentas profesorius Mindaugas Jievaltas.
„Dažniausiai skauda stuburą arba dubens kaulus, bet gali būti ir viso skeleto nelokalizuoti skausmai. Lietuvoje tokius specifinius simptomus pajaučia gal 10–12 proc. visų naujai nustatomų pacientų. Turbūt neapsiriksiu sakydamas, kad gal du trečdaliai visų pacientų yra asimptominiai. Kitaip šnekant, jie nieko nejaučia, tik prevencinės programos rėmuose jiems randamas padidintas PSA (prostatos specifinio antigeno, – aut. past.) rodiklis“, – paaiškino profesorius.
Kartais padidintas PSA rodiklis nustatomas ir tada, kai pacientai pas urologus patenka dėl šlapinimosi sutrikimų. Aiškinantis, kas trukdo šlapintis, čiuopiama prostata, patikrinamas PSA rodiklis. Jeigu jis didesnis, tiriama dėl vėžio.
Profesorius M. Jievaltas patikslino: padidintas PSA rodiklis yra tik rizikos veiksnys, jis dar nereiškia onkologinės ligos.
Operuoja ir trisdešimtmečius
Prostatos vėžys būdingesnis vyresniems vyrams, pastebėjo NVI renginyje viešėjęs Santaros klinikų Urologijos centro vadovas docentas Arūnas Želvys.
„Prieš 15 metų Santaros klinikose buvo urologas iš Afganistano. Pasižiūrėjo, kad operuojame sergančius prostatos vėžiu, ir sako: „Pas mus tokios ligos nėra“. Kodėl? Ogi Afganistane išgyvenimo vidurkis tada buvo 40 metų, tad iš kur bus ta liga. Mes gyvename ilgiau, tad ir vėžio daugėja su amžiumi“, – kalbėjo A. Želvys, paraginęs vyrus prostatą branginti, nes ji duota tik viena.
Tiesa, kartais prostatos vėžys užklumpa ir jaunesnius vyrus. Ar tai reiškia, kad ši liga jaunėja?
„Nepasakyčiau, kad jaunėja. Bet mes, urologų luomas, galime jaunesnius vyrus pasišaukti ir tarp jų surasti sergančių prostatos vėžiu. Manau, kad ir anksčiau šio vėžio pasitaikydavo tarp jaunuolių, bet jie tiesiog, nieko blogo nejausdami, neateidavo iki mūsų.
Dabar daug metų apie tai šnekama ir vyrai apie ligą žino. Kai kurie ateina net būdami 30–35 metų ir sako: „Mano tėvas serga. Ką man daryti? Kada man ateiti išsitirti?“
Berods, pernai operavau 32 metų vyrą, kuriam buvo nustatytas prostatos vėžys, nors, atrodo, net ir tarp jo namiškių nebuvo šia liga sirgusių. Bet, tiriant PSA rodiklį ir čiuopiant prostatą, nustatyta vėžio rizika. Ligą patvirtino biopsija. Teko jį operuoti“, – prisiminė M. Jievaltas.
Dažnas klausimas: koks maistas padeda?
Kiekviena onkologinė liga siejama su tam tikrais rizikos veiksniais. Pagrindiniai priešinės liaukos vėžio rizikos veiksniai, pasak profesoriaus M. Jievalto, yra tie, kurių, deja, neįmanoma kontroliuoti: amžius, paveldimumas, lytis, rasė – pastebėta, kad šia liga dažniau suserga afroamerikiečiai, gyvenantys Amerikoje. Taip pat, kaip minėta, rizikos veiksnys yra ir padidintas PSA rodiklis.
„Visų šitų rizikos veiksnių negalime valdyti. Pakeičiami yra ne specifiškai prostatos vėžiui, bet daugiau vėžiui bendrąja prasme būdingi rizikos veiksniai: rūkymas, nesveika gyvensena. Šitų veiksnių neturėtų būti mūsų gyvenime“, – priminė profesorius.
Medikai neretai sulaukia pacientų klausimų, ką valgyti ir kokius papildus vartoti, susirgus prostatos vėžiu.
„Neturime gerų, stiprių įrodymų, kad mityba arba maisto papildai kaip nors lemtingai veiktų prostatos vėžį. Dalis maisto papildų gamintojų savo reklamose rašo netiesą, kad jie padeda sergantiems prostatos vėžiu. Dažniausiai tam trūksta rimtų klinikinių tyrimų ir įrodymų.
Patys urologai yra darę kai kuriuos klinikinius tyrimus: tyrę seleną, vitaminus D ir E, netgi žaliąją arbatą, bet nepavyko gauti įrodymų, kad jie veikia, todėl nežinome, kaip reikėtų modifikuoti savo dietą, susirgus prostatos vėžiu, nors žmonės tuo labai domisi.
Lygiai taip pat iki galo nėra aiški ligos priežastis. Patiems patogeneziniams mechanizmams vis dar reikia daugiau tyrimų“, – kalbėjo M. Jievaltas.
Prostatos vėžys – labiausiai paplitusi vyrų onkologinė liga
Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. 2020 metais tokią diagnozę išgirdo 1,4 mln. vyrų. Ši liga pernai nusinešė 375 tūkst. gyvybių. Susirgimai prostatos vėžiu sudarė 7 proc. visų onkologinių susirgimų pasaulyje, imant abi lytis kartu, ir 14 proc. visų susirgimų vyrams.
Lietuvoje 2015 metais (tai – kol kas naujausi turimi statistiniai mūsų šalies duomenys) buvo nustatyti 2967 nauji priešinės liaukos vėžio atvejai (sergamumo rodiklis – 221,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tai sudarė apie 32 proc. visų vyrams diagnozuojamų onkologinių ligų.
Ši liga 2015 m. Lietuvoje buvo antra pagal dažnumą vyrų mirties priežastis ir sudarė apie 12 proc. visų vyrų mirčių nuo vėžio. Tais metais nuo šio vėžio mirė 544 vyrai (mirtingumo rodiklis – 40,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Nors Lietuvoje sergamumo prostatos vėžiu rodikliai – vieni didžiausių Europoje, NVI vadovė, profesorė Sonata Jarmalaitė siūlė dėl to labai neišsigąsti.
„Taip yra ne tik dėl to, kad mes labai endemiškai sergame šita liga, bet ir dėl to, kad pas mus labai aktyviai veikia prevencinė programa ir vyrai skatinami ligą nustatyti kuo anksčiau“, – portalui „Delfi“ komentavo profesorė S. Jarmalaitė.
Profesorė atkreipė dėmesį į kitą svarbų rodiklį – išgyvenamumo, kuris Lietuvoje yra gana geras.
„Nustačius priešinės liaukos vėžį pirmoje stadijoje 5 metų išgyvenamumo rodikliai siekia 98 proc. Daugiau nei pusė visų prostatos vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojamos ankstyvos I ir II stadijos.
Bendri ligos išgyvenamumo rodikliai taip pat atitinka europinį lygį. Tačiau tokie puikūs rezultatai buvo ne visada.
Dėl didelio sergamumo ir anksčiau buvusių prastų išgyvenamumo rodiklių, mes vieninteliai Europoje vykdome prevencinę programą ankstyvam prostatos vėžio aptikti. Todėl vis dažniau prostatos vėžį diagnozuojame ankstyvoje stadijoje, kai liga gerai kontroliuojama. Be abejo, tam svarbu kad kuo daugiau 50–69 metų vyrų aktyviai dalyvautų prevencinėje programoje, pasitikrintų PSA rodiklį“, – renginyje kalbėjo profesorė S. Jarmalaitė.
Prostatos vėžio sąsajos su koronavirusu
Deja, per pandemiją kelis mėnesius prevencinės programos buvo visiškai sustabdytos. Vėliau jos atnaujintos, bet su labai ribotais pajėgumais.
„Per tuos metus buvo nepatikrinta labai daug potencialių pacientų. Paskaičiuota, kad apie 600 atvejų galėjo būti praleista vien dėl to, jog jie nesilankė prevencinėse programose. Tie žmonės ateis į ligonines su pažengusių stadijų vėžiu“, – prognozavo profesorė.
Tiesa, kol kas blogų tendencijų, kalbant apie prostatos vėžį, dar nematyti.
„Prostatos vėžys yra lėtai besivystanti liga. Blogesnę mūsų statistiką mes pamatysime po kokių 3–4 metų. Norėtųsi, kad to nebūtų.
Džiugina, kad Nacionaliniame vėžio institute prostatos vėžį gydėsi lygiai tiek pat žmonių pernai, kaip iki pandeminiais metais. Tai turime vilties, kad visi blogiausi atvejai buvo „išgaudyti“.
Bet žmonių nusiteikimas netikrinti vėžio, nedalyvauti prevencinėje programoje, bijant užsikrėsti virusu, mus truputėlį gąsdina, nes kiekviena liga: tiek kovidas, tiek vėžys yra labai rimtos. Negalime ant svarstyklių dėti ir sverti, kuri yra rimtesnė.
Manau, kad pajutę kažkokių problemų, tokių kaip šlapinimosi sutrikimai ar kraujas šlapime, vyrai turėtų nedelsdami reaguoti ir, nelaukdami prevencinių programų, kreiptis į šeimos gydytoją, kad siųstų konsultacijai“, – paragino S. Jarmalaitė.
Paklausta, kaip ligos eigą veikia koronavirusas, profesorė sakė: „Dėl prostatos vėžio ir koronaviruso buvo įvairių diskusijų, netgi mokslinių analizių. Pats virusas, patekdamas į ląstelę, naudoja pagalbinius baltymus, kurie siejami su prostatos vėžio rizika. Buvo mintis, kad tarp vyrų, kurie tuo metu, kai pandemija siautėjo pačiu intensyvumu, gydėsi prostatos vėžį ir naudojo blokatorius, slopinančius šitą baltymą, bus mažesnis infekuotumas. Bet tai nepasitvirtino“.
S. Jarmalaitė sakė, kad koronavirusas labiausiai pavojingas tiems prostatos vėžiu sergantiems vyrams, kuriems taikoma chemoterapija. Laimė, gydant prostatos vėžį paprastai skiriami kiti gydymo būdai, tad šiems pacientams sirgti sunkia COVID-19 ligos forma nėra tokia didelė.
Atsiranda nauji vaistai, bet nepamirštami ir senieji
Paklaustas apie priešinės liaukos vėžio gydymo būdus, profesorius M. Jievaltas pasakojo, kad, nepaisant naujų vaistų atsiradimo, vis dar gana dažnai naudojami ir senieji.
„Taikoma ta pati hormoninė terapija, vadinama androgenus deprivuojanti terapija (ADT), kuri atėjo gal prieš 70–80 m., maždaug per Antrąjį pasaulinį karą. Mokslininkai tada nustatė, kad prostatos vėžys priklauso nuo testosterono ir atsirado ADT formatas. Jis vis dar išlieka aktualus. Esant progresuojančiai, ypatingai išplitusiai ligai, tai yra pirminė terapija, nuo kurios pradedame.
Šiandien dažnu atveju neužtenka vien tik hormoninių terapijų, todėl kartu siūloma, jeigu įmanoma, pridėti chemoterapiją. Jeigu neįmanoma – naujos kartos antiandrogenus, kai kuriems pacientams – ir spindulinę terapiją. Kada yra tik kelios metastazės kauluose, siūloma šalia hormoninės terapijos pritaikyti ir spindulinį gydymą ne tik į prostatą, bet ir į metastazinius židinius.
Mūsų požiūris į išplitusią ligą per pastaruosius 5 metus gana stipriai pasikeitė. Turime naujų klinikinių tyrimų rezultatų, kurie, kurie leidžia individualizuoti gydymą. Šalia ADT yra kokios dar trys-keturios terapijos, kurios visos turi įrodymus, kad gali prailginti išgyvenamumą“, – sakė M. Jievaltas.
Anot profesoriaus, taikant šiuolaikinius gydimo būdus, net ir tada, kai pasireiškia specifiniai simptomai, tokie, kaip jau minėti kaulų skausmai, kurie rodo išplitusią ligą, tikimybę išgyventi 5 metus turi maždaug 35 proc.
„Reta kita išplitusi onkologinė liga taip neblogai gydoma – net 35 proc. išgyvena daugiau nei 5 metus. O jeigu žmogus neturi simptomų, liga lokalizuota, tai jie iš viso turi šansą visiškai pasveikti. Tokių yra 85–90 proc. ligonių. Kitiems 10 proc. liga gali progresuoti, bet mes tai progresinei ligai turime tikrai neblogų medikamentų, kurie užtikrina labai ilgą ligos eigą“, – teigė M. Jievaltas.
NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas daktaras Albertas Ulys pasidžiaugė, kad Lietuvą jau pasiekė ir naujos kartos antiandrogenas, kuris gyvenimą gali pratęsti iki 4 metų net ir tuomet, kai vėžys nepagydomas, jo ląstelės pradeda sparčiai daugintis, jis linkęs metastazuoti į kaulus, limfmazgius.
„Šie vaistai, kurie šiemet atėjo pas mus, padeda apsaugoti, kad vėžys neišplistų kituose organuose, kas lemia dažniausias ligos komplikacijas, pagaliau – mirtį. Tai turėtų pradžiuginti pacientus, kuriems yra agresyvus vėžys, bet dar nėra metastazės. Visi pripažįsta: geriau vėžį gydyti tada, kai jis dar nėra komplikuotas“, – renginyje kalbėjo daktaras A. Ulys.
Vyrus paragino galvoti ne tik apie automobilius
Minint pasaulinę prostatos vėžio žinomumo dieną jau aštuntus metus iš eilės NVI sodelyje puoselėjamos tradicijos: sodinamos obelaitės – gyvybės simbolis ir statomi suoliukai, skirti išėjusiems Anapilin nusipelnusiems onkologams įamžinti.
Šiemet pastatyti net trys nauji suoliukai, kurie primins apie mokslininkę onkologę, imunologę, vėžio imunologijos pradininkę Lietuvoje, aktyvią visuomenės veikėją, švietėją profesorę Eleną Moncevičiūtę Eringienę, mokslininką onkologą, eksperimentinės onkologijos pradininką Lietuvoje, visuomenės veikėją, humanistą profesorių Viktorą Kutorgą ir gydytoją chirurgą, onkologą, Lietuvos onkologinės chirurgijos patriarchą, pedagogą profesorių Petrą Norkūną.
„Man, kaip atstovui dviejų organizacijų: Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA), labai svarbu, kad ši tradicija yra ir tęsis. Visi tie gyvi medeliai turi priminti mums, pacientams ir svečiams, kad jie yra, gali duoti vaisius, kad jie egzistuoja, kad jie yra tarp mūsų.
Džiaugiamės, kad atsiranda naujų vaistų, naujų technologijų, išgyvenamumas pailgėjo. Pacientams, kurie serga prostatos vėžiu, tai yra labai svarbi žinia.
Norime priminti visiems, kad reikia laiku kreiptis į gydytoją, laiku pranešti apie savo negalavimus. Tada yra žymiai lengviau suvaldyti šią ligą ir ją pagydyti. Tada vyras gali vėl darbingas grįžti į savo šeimos ir gyvenimo ritmą“, – renginyje kalbėjo POLA prezidentas Paulius Rakštys, pats susidūręs su prostatos vėžiu.
Jis vyrus ragino savo sveikata rūpintis ne mažiau nei savo automobiliais: negailėti sau laiko, lėšų, atlikti tyrimus, pasitikrinti savo PSA. Net ir NVI renginio šūkis šiemet buvo: „Tegul prostata tarnauja ilgai kaip geras automobilis!“