Šių metų pradžioje Stasys vis jautė peršalimo požymius.
„Tai buvo sausis, vasaris. Vos sušąli, pradeda reikštis peršalimo simptomai. Kosėji, kosėji ir praeina viskas. Visgi vasarį kreipiausi į šeimos gydytoją, sunerimęs, kodėl situacija vis kartojasi. Medikė nusiuntė pasidaryti rentgenogramą, kuri ir parodė įtartiną darinį plaučiuose“, - DELFI pasakojo kaunietis.
Begalė tyrimų tik patvirtino medikų nuogąstavimus – 3 stadijos plaučių vėžys.
„Pamenu, darė dar vieną įdomų tyrimą, kai tris paras negalima nieko saldžiai valgyti. Ketvirtą dieną cukraus organizme nebėra ir į veną įleidžia radioaktyvaus skysčio, kuriame yra ir gliukozės. Jei auglys griebia gliukozę, jis ima radioaktyviai švytėti ir tada gydytojai supranta, kad auglys – piktybinis“, - pasakojo pacientas.
Išgirdęs diagnozę Stasys, kaip pats pripažįsta, porą savaičių buvo prastos nuotaikos.
„Tačiau operacijos, gydymai žmogų išblaško, tad vienaip ar kitaip turi susitaikyti su situacija. Turiu vilties dar“, - įsitikinęs jis.
Gydytojai vyriškiui nieko nežadėjo, nes kiekvienu atveju gydymo rezultatai būna skirtingi. Birželį atlikta operacija.
„Operacijos metu pašalino nemažą dalį plaučių ir kartu išpjovę piktybinį auglį. Toliau buvo taikoma chemoterapija, o dabar – 25 spindulinio gydymo seansai, kurių tik pusė baigta. Chemoterapija vyko keturiomis sesijomis po tris dienas, kas tris savaites. Chemoterapija ir buvo sunkiausia gydymo dalis. Po operacijos jaučiausi geriau, nei kai lašino chemiją. Nuolat pykino, svoris labai sumažėjo. Vos spėdavau atsigauti pertraukų tarp seansų metu“, - mena pašnekovas.
Gydymo pabaiga numatyta gruodžio pradžioje. Paklaustas, ar rūkė, vyriškis pripažino rūkęs daugiau nei 40 metų.
„Bet ligoninėje buvo ir žmonių, kurie niekada nerūkė, tačiau susirgo plaučių vėžiu. Skyriuje gulėjo viena moteris, kuri rūkė tik kartą studijų metais. Bet, žinoma, nieko gero tas rūkymas, dabar labai lengvai mečiau. Ir anksčiau mėginau, bet neužtekdavo valios. Šįkart motyvacija visai kita buvo“, - juokiasi jis.
Visos cigaretės turi kancerogeninį poveikį
Skaičiuojama, kad plaučių vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas apie 1200 gyventojų.
Kauno klinikų gydytoja pulmonologė Neringa Vagulienė DELFI pasakojo, kad dažniausi plaučių vėžio simptomai būna nespecifiniai – gali atsirasti arba pasikeisti kosulys, skrepliavimas, kartotis uždegimai, bronchitas. Kitiems kosulys būna lydimas kraujo, kankina dusulys, krinta svoris.
Plaučių vėžio rūšių yra daug.
„Šis pacientas turėjo išties didelį rūkymo stažą – 40 metų po pakelį per dieną. Jam nustatyta 3 A nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio stadija ir pritaikytas šiuolaikinis kombinuotas gydymas – operacija, adjuvantinė chemoterapija bei spindulinis gydymas.
Pacientui rastas darinys plaučiuose. Verifikuotos operacijos metu nustatytos navikinės ląstelės tarpuplaučių limfmazgiuose. Tiek darinys, tiek navikinės ląstelės buvo viename plautyje. Pacientui buvo pašalinta viena plaučio skiltis ir tarpuplaučių limfmazgiai“, - pasakojo gydytoja pulmonologė.
Pacientams prieš operacinį gydymą yra atliekama plaučių funkcija, daromi kvėpavimo funkcijos tyrimai. Jei plaučių funkcija nesutrikusi, yra paskaičiuojama, ar pacientas galės gyventi be dalies plaučių. Tokie pacientai gyvena įprastinį gyvenimą ir nejaučia, kad kažko neturi.
„Galime pasidžiaugti, kad šiandien pacientų ištyrimas ir diagnostika yra pagerėjusi, tad plaučių vėžys dažniau aptinkamas dar neišplitęs iki 4 stadijos. Ankstyvose stadijose dar galima taikyti minėtą kombinuotą gydymą. Pavyzdžiui, 4 stadijos plaučių vėžio gydymas yra tik sisteminis – chemoterapija ir taikinių terapija. Radikalaus gydymo, kurio metu galima tikėtis pašalinti naviką, taikyti nebegalima“, - teigė N. Vagulienė.
Operacija atlikta birželį, pacientas gydosi jau kone pusę metų. Kai bus baigtas gydymas, pacientas galės ramiau atsidusti, bet vis dar bus nuolat stebimas. Iš pradžių jis turės atvykti po mėnesio, o vėliau – kas tris mėnesius pirmus dvejus metus.
Gydytoja priminė, kad iki 90 proc. plaučių vėžio nulemia rūkymas.
„10 proc. gali sukelti ir kitos priežastys. Turime keletą jaunų pacientų, kurie niekada nerūkė, bet dabar serga išplitusiu plaučių vėžiu. Metus rūkyti, plaučių vėžio rizika mažėja. Reikėtų nepamiršti, kad labai kenkia ir pasyvusis rūkymas, kai būname prirūkytoje aplinkoje. Turime besigydančių moterų, kurios niekada nerūkė, bet būdavo prirūkytuose namuose, kur jų vyrai rūkė.
Dažniausiai plaučių vėžiu suserga vyresni žmonės ir „užkietėję“ rūkoriai. Visgi stebime, kad plaučių vėžio pacientų amžius jaunėja. Keičiasi rūkymo pobūdis. Seniau cigaretės buvo be filtro, dabar jau su filtru. Kiti žmonės save guodžia, kad rūko „lengvas“ arba mėtines cigaretes. Nėra jokio skirtumo – jos visos turi kancerogeninį poveikį ir gali sukelti plaučių vėžį“, - perspėjo pašnekovė.
Plaučių kancerogenezei nėra slenksčio – nėra taip, kad surūkęs šimtą pakelių, o vėliau metęs šį įprotį, plaučių vėžiu nesirgsi.
„Nėra tikslaus skaičiaus cigarečių, po kurių surūkymo diagnozė garantuota. Aišku tik tai, kad kuo daugiau rūkai, tuo tikimybė susirgti didesnė. Pavyzdžiui, žmonės, kurie rūkė 30 metų, turėtų būti stebimi atidžiau“, - patarė Kauno klinikų specialistė.