„Jis tenka iš karto įvykus traumai, kai nukentėjusysis pamato sumaitotą plaštaką ir supranta, kad niekada nebebus taip, kaip buvo“, – apie traumą kalba dr. D. Rainys.
Vainius prisimena, kad vos tik traumai įvykus, Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilis atvežė jį tiesiai į Kauno klinikas.
„Atvykus į ligoninę, man sutvarkė žaizdas, tačiau pirštų jau nebeturėjau“, – pasakoja jis.
Dėl sužalojimo sudėtingumo replantacijos atlikti iškart nebuvo galima, tačiau pradėta planuoti sudėtinga operacija ateityje.
„Pacientui suformuotos pirštų bigės amputacijos lygmenyje. Įvertinus paciento jauną amžių ir tai, kad jis neturi žalingų įpročių, pradėta galvoti apie rekonstrukcijos galimybes ateityje“, – sako pacientą priėmęs ir jam būtinąją pagalbą suteikęs Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas rezidentas Aurimas Dobilinskas.
Pirmosios operacijos metu Vainiui suformuota nykščio bigė, bet pasižymėtos kraujagyslės ir nervai ateities rekonstrukcijai. Taip pat lenkiamoji ir tiesiamoji piršto sausgyslės susiūtos tarpusavyje, kad nesutrupėtų ir galėtų veikti ateityje.
Dr. D. Rainys pasakoja, kad pacientui taikytos mankštos ir tuo pačiu ruoštasi antrajai operacijai – pėdos piršto perkėlimui į sužalotąją plaštaką, kad bent iš dalies būtų galima atstatyti prarastą jos funkciją.
„Kitos procedūros, atliktos rugsėjį, metu Vainiui antrasis pėdos pirštas perkeltas į prarastojo nykščio vietą, – aiškina gydytojas. – Tai mikrochirurginė operacija, kurios metu perkeliamas visas piršto kompleksas – sujungiami kaulai, sausgyslės, arterijos, venos ir nervai.“
Pacientui procedūra atlikta kartu dirbant net dviem plastikos chirurgų ir jų slaugytojų komandoms, o paciento nuskausminimu ir rekonstrukcinei operacijai būtinų gyvybinių parametrų užtikrinimu rūpinosi anesteziologų komanda. Dėl gerai koordinuoto komandinio darbo operacija truko vos keturias valandas. Vyro savijauta tiek prieš rekonstrukciją, tiek po jos buvo rami.
„Nykštys – svarbiausias plaštakos pirštas, nes jam priskiriama net 33–40 proc. plaštakos funkcijos. Netekus jo, tampa sunkiau atlikti kasdienius darbus, – pasakoja D. Rainys. – Vainius nuo pirmos akimirkos pasižymėjo ryžtu ir bendradarbiavimu. Jo optimizmas tapo nemaža paskata mums patikėti, kad net tokia reta operacija turi ir gali pavykti.“
Šiuo metu vyras reabilitacijos pagalba bando išmokti valdyti kairės rankos nykštį.
„Aktyvioji chirurgijos fazė – baigta. Dabar reikia atlikti reabilitacinį gydymą, po kurio, tikime, pacientui taps lengviau valdyti kol kas dar nerangų pirštą. Progresą matome jau šiandien ir tai labai džiugina“, – pažymi dr. D. Rainys.
Po ilgai trukusio gydymo Vainius pratinasi prie naujojo piršto. „Jaučiuosi gerai, stengiuosi daryti visus pratimus, kad judėtų ranka ir pirštas. Po truputį tobulėju, jau galiu švelniai suimti daiktus, – šypsosi jis. – Dėkoju Kauno klinikų medikams už suteiktą galimybę vėl naudoti kairiąją plaštaką.“
Dr. D. Rainys priduria, kad pasaulinėje praktikoje kojos piršto perkėlimas į plaštaką – ne naujiena.
„Jau kelis dešimtmečius ši metodika tobulinama gilias mikrochirurgijos tradicijas turinčiuose centruose. Kauno klinikų medikų profesionalumas įrodė, kad mes taip pat galime atlikti tokias sudėtingas ir kruopštumo reikalaujančias mikrochirurgines operacijas“, – pabrėžia jis.
Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje atliekamos sudėtingos rekonstrukcinės operacijos pacientams, turintiems ir minkštųjų audinių defektų. Bendradarbiaujant su kitomis profilinėmis klinikomis, gydomi pacientai, sergantys odos ir minkštųjų audinių onkologiniais susirgimais, operuojami veido, burnos, nosies, ausų defektai.