Kaip pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys, dažniausiai jis susiduria su pacientais, sergančiais prostatos vėžiu. Per metus nustatoma per 2,5–3 tūkst. atvejų. Vėliau pagal dažnumą seka inkstų vėžys, kuriuo per metus suserga apie 750 žmonių, šlapimo pūslės vėžys (550 naujų atvejų), varpos ir sėklidžių vėžys.
„Kiekvienas vėžys turi savo specifiką. Pavyzdžiui, prostatos vėžys yra beveik nejuntamas, tam yra ankstyvos prostatos diagnostikos programa [...]. Šlapimo pūslės vėžys beveik visuomet pasireiškia makrohematurija, t.y. krauju šlapime. Tačiau tai taip pat gali būti inkstų vėžio simptomas“, – pasakoja gydytojas.
Pasak jo, šiais laikais navikai dažnai aptinkami atsitiktinai, darant kitus tyrimus. Tokiems pacientams pasiseka, nes navikai dar nebūna išplitę.
Vėžio pažeistų organų operacijos kasmet tobulėja, vis dažniau taikoma laparoskopija. Tai yra operavimo metodas, kai per kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, pilvo ertmėje atliekami reikiami operaciniai veiksmai.
Plačiau žiūrėkite įraše.