Sesuo stebėjosi tvarka Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Skubios pagalbos skyriuje, iš kurio pavojingai susirgusi Inga buvo išleista namo nė neapžiūrėta, nusprendus, kad moters kenčiamas skausmas buvo nepakankamas teikti skubią pagalbą.
Visą situaciją Ingos sesuo aprašė socialiniame tinkle „Facebook“. Jai leidus, pateikiame pasakojimą portalo „Delfi“ skaitytojams.
Sesuo, kuri pati yra gydytoja, rašė, kad jai teko išgyventi „svetimą gėdos jausmą“ dėl to, kas sausio 23 dieną įvyko Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skubios pagalbos skyriuje.
„Klausite, kam man tai, kam rašau tokius dalykus? Atsakymas: dėl pilietiškumo, dėl to, kad jei nekalbėsime – niekas nesikeis, dėl to, kad būtų atkreiptas dėmesys, dėl to, kad būtume budrūs, dėl pokyčio! Nes šį kartą buvo mano sesė, kitą kartą galite būti Jūs, ar kitas artimas žmogus,“ – rašė moteris.
Pasak istoriją papasakojusios Jolantos (vardas taip pat pakeistas, – aut. past.), sausio 23 d. 4 val. 29 min. ji gavo iš savo sesers žinutę su klausimu, kur yra RKL Skubios pagalbos skyrius, nes gali būti „ne tos ligoninės priėmimo diena“ (Klaipėdoje yra susitarimas, kad daugiaprofilinės miesto ligoninės (pvz., Klaipėdos universiteto ligoninė, Respublikinė Klaipėdos ligoninė) skubios medicinos pagalbos paslaugas teikia pagal tam tikrą planą, tai yra, nustatytos atskiros savaitės dienos, kada kurioje ligoninėje teikiamos vienos ar kitos skubios pagalbos paslaugos, kurios tarp gydymo įstaigų dubliuojasi, pvz., chirurgijos, vidaus ligų, neurologijos. Taip siekiama valdyti pacientų srautus, užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos laiku ir kokybiškai, – aut. past.).
„Išsiaiškinu, kas nutiko. Sesė sako, kad skauda dešinę pilvo pusę. Pasakau, kur važiuoti.
Nuvykus į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skubos pagalbos skyrių, „prie baro“ stovi moteris. Nežinau jos kvalifikacijos: ar tai registratorė, ar slaugytoja. Ji sprendžia „kam gyventi, o kam mirti“, „kam patekti pas gydytoją apžiūrai, o kam ne“. Čia toks juodas humoras, bet tokioje situacijoje be šio brandaus gynybos mechanizmo niekaip.
Ji paklausia, keliais balais įvertintų skausmą. Sesė pasako, kad 7 balais. Jai pasako, kad toks skausmas nėra skubios pagalbos indikacija, kad reikės susimokėti už paslaugas, liepia kreiptis į šeimos gydytoją. Neužpildo jokių dokumentų, neprileidžia prie gydytojo.
Žinoma, sesuo, būdama padori pilietė, nedrasko akių, būna sąžininga, nereikalauja, nekelia balso, būna nuolanki, pasitiki medicinos personalu – jis gi žino, kada ką reikia daryti“, – teigia Jolanta.
Anot Jolantos, verkdama sesuo paskambina jai ir papasakoja situaciją.
„Ar taip turi vykti? Čia pamąstymui: ar tikrai reikia būti nuolankiam, dėl ko žmonės kelią balsą, kaip sakoma „drasko akis“? Čia kaip gamtoje – nebūsi plėšrūnas, nebūsi galios pozicijoje – tave suės. Ir ką – sesė keliauja pas šeimos gydytoją, tada reikia sulaukti, kada pradės dirbti šeimos gydytoja.
Šeimos gydytoja nustemba, kad sesės niekas neapžiūrėjo. Ji paima kraujo tyrimą, išrašo planinį siuntimą echospopijai (ieškome internete kur užsiregistruoti greičiau – laukti 2 savaites). Gaunamas bendro kraujo atsakymas: leukocitai – 16,73! Puikiai suprantame, kad kalbame apie bakterinę infekciją!
Skausmas intensyvėja. Žinoma, žmogus bijo važiuoti į Skubios pagalbos skyrių, nes neadekvačiai bendravusios moters jai gi buvo pasakyta: „Jums nereikalinga skubi pagalba“.
Tada aš imuosi iniciatyvos. Būdama 7 mėnesį nėštume vežu sesę į Skubios pagalbos skyrių. Nes nieko kito neturi, o dėl artimo žmogaus gi padarysi viską. Tik atvykus į Skubios pagalbos skyrių tenka pasinaudoti galios svertą, už ką esu prieš, bet tenka, kitaip gi vėl gali žmogaus „nepraleisti“ gydytojo apžiūrai.
Pasakau, kad esu gydytoja, kokia situacija. VALIO! Mes praeiname! Ar tikrai taip reikia? Gyvename galios visuomenėje“, – pastebi Jolanta.
Anot jos, toliau viskas klostosi puikiai.
„Priėmęs chirurgas puikus: tinkamai įvertina situaciją, nustato diagnozę – apendicitas. Skubiai operuoja.
Operacijos metu situacija dar aiškesnė – gangreninis apendicitas! Kaip jums?! Kiek dar reikėjo palaukti ir kada būtų buvusi reikalinga skubi pagalba? Kai būtų trūkęs apendiksas, kai išsivystęs peritonitas, ar sepsis? Ar kai ištiktų mirtis?! Ai ne... čia tai netiktų. Atvežus turbūt sakytų, kad ne pagal indikacijas atvykome!
Gal geriau apendicitą išoperuoti laiku, be komplikacijų, kalbama ir apie paslaugos kaštus. Kokia kaina paprasto apendicito? Ar pigiau tvarkyti komplikacijas: peritonitą, sepsį? Ką daryti „paprastam“ žmogui, nesančiam mediku, nesančiam galios pozicijoje? Ar tikrai taip turi būti? Kaip atrodytų, jei aš, neįvertinusi paciento psichikos būklės, sakyčiau nėra skubios pagalbos indikacijų, o išėjęs žmogus nusižudytų? Kas tada būtų atsakingas? Tai būtų mažų mažiausiai neatsakinga!“ – neabejojo Jolanta.
Moteris pasidžiaugė, kad jos sesuo šiuo metu guli Chirurginiame skyriuje, sėkmingai operuota, nors buvo likęs vienas žingsnis iki baisių pasekmių.
„Esame labai dėkingi priėmusiam, tinkamai įvertinusiam situaciją, operavusiam chirurgui.
O Respublikinę Klaipėdos ligoninę kviečiu peržiūrėti priėmimo tvarką Skubios pagalbos skyriuje, daryti pokyčius! Ir savo priimantį personalą išsiųsti į psichologinio bendravimo kursus!
Puikiai suprantu, kas yra skubiosios medicinos pagalbos indikacijos, medikų krūviai, bet tai – ne pasiteisinimas šioje situacijoje! Ar tikrai viską tinkamai padarėte? Mažų mažiausiai kviečiu sesės atsiprašyti“, – paragino Jolanta.
Pakomentuoti šią situaciją portalas „Delfi“ paprašė Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovų.
Gautas toks atsakymas: „Dėl įvykio vyksta vidinis tyrimas ir dėl to komentarų negalime teikti“.
Jeigu gausime platesnį atsakymą iš ligoninės, tekstą papildysime.
Kas laikoma skubia pagalba ir kada už ją gali tekti susimokėti, galite paskaityti čia.