„Prieš išvykdama namo iš ligoninės pasiteiravau gydytojų, ar tuo metu pasireiškę erkinio encefalito liekamieji reiškiniai kada nors praeis. Gavau aiškų ir vienareikšmį atsakymą – su ligos padariniais reikės gyventi visą likusį gyvenimą, be to, laikui bėgant ir priklausomai nuo emocinės bei fizinės būklės, jie tik stiprės. Tiesa, jeigu aš gerai jaučiuosi, niekur neskubu, pakankamai miegu – liekamieji reiškiniai yra silpnesni, tačiau atsiradus kokiam nors dirgikliui, pavyzdžiui, stresui, nerimui, baimei, jų intensyvumas gerokai sustiprėja ir primena man, kad nusiraminčiau“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja V. M. Murėnaitė.
Kūrėja priduria, kad anksčiau niekada neturėjusi problemų dėl fizinės sveikatos ir protinių funkcijų, jau kelerius metus dėl erkinio encefalito jai kartais pradeda drebėti rankos, pasireiškia pusės kūno nutirpimas, suprastėjo atmintis, koncentracija ir koordinacija. Be to, anksčiau buvusią emociškai stiprią moterį dabar vargina padidėjęs jautrumas ir išaugusi emocijų amplitudė.
Pirmieji simptomai priminė gripą
V. M. Murėnaitė sako, kad viskas prasidėjo prieš kelerius metus, rugpjūtį. Ji sėdėjo netoli namų miške ant samanų ir pastebėjo, kad į sėdmenų sritį įsisiurbė erkė. Moteris paprašė draugės, kad ją ištrauktų – tai buvo visiškai įprasta, nes toje vietovėje šių voragyvių buvo apstu ir įsisiurbusi erkė išgąsčio nekėlė. Tačiau viskas pasikeitė po keletos dienų, kai staiga suprastėjo sveikata, o atsiradę simptomai priminė gripą: moteris pradėjo jausti nuovargį, jai ėmė skaudėti galvą, laužyti kaulus ir pakilo temperatūra.
„Savaitę praleidau lovoje ir gydžiausi, kaip tada atrodė, nuo gripo, o kai galiausiai reikėjo grįžti į darbą, supratau, kad sveikata nepagerėjo: skaudėjo galvą ir jaučiausi visiškai neturinti jėgų. Nusprendžiau kreiptis į gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus, o tada paaiškėjo, kad kraujyje nėra leukocitų – kūnelių, kovojančių su infekcijomis. Dėl itin prastų tyrimų rezultatų mane paguldė į ligoninę“, – pasakoja tinklaraščio „Running Vita“ kūrėja.
Po pagerėjimo – antrasis ligos periodas
Moteris kurį laiką negavo tikslios diagnozės – gydytojai buvo konstatavę „vasarinį“ gripą, kuris įprastai siaučia rugpjūčio mėnesį, skyrė gydymą, po kurio V. M. Murėnaitė pasijuto geriau. Prieš paliekant ligoninę, pacientė sulaukė patarimo atlikti prevencinį tyrimą dėl erkinio encefalito.
„Atlikau tyrimą dėl erkinio encefalito ir po savaitgalio sužinojau, kad rezultatas – teigiamas. Buvau paprašyta kuo skubiau atvykti į infekcinių ligų ligoninę. Nors tada, kai atlikau tyrimus, jaučiausi gerai, po kurio laiko supratau, kad tuo metu buvo praėjęs pirmasis ligos periodas ir pasiektas „tariamo pasveikimo periodas“. Jam praėjus ir man jau gulint ligoninėje, prasidėjo antrasis etapas“, – sako V. M. Murėnaitė.
Ligoninėje moteriai 2–3 kartus per dieną buvo atliekama intraveninė lašelinė infuzija, ji visiškai neturėjo apetito, dėl to neteko daug svorio ir jautėsi visiškai išsunkta. Be to, atsirado ir naujų negalavimų, kurie nebuvo pasireiškę pirmojo erkinio encefalito periodo metu: V. M. Murėnaitei ėmė tirpti pusė kūno, dėl to ji nukrito nuo laiptų. Moteris taip pat negalėjo skaityti, nes „pynėsi“ raidės ir „šokinėjo“ žodžiai. Atrodė, kad po truputį dingsta visi gebėjimai, todėl kamavo ir nuolatinis stresas.
Ragina nerizikuoti sveikata ir skiepytis
V. M. Murėnaitė ligoninėje praleido visą mėnesį, per kurį gydytojai „pastatė ją ant kojų“, o tuomet prasidėjo kitas etapas – reabilitacija. Moteris pasakoja, kad psichologiškai buvo labai sunku. Visiškai neturėdama jėgų, ji sportavo naudodama svarmenis, atliko įvairiausius pratimus, lankė baseiną, procedūras ir t.t. Galiausiai, su profesionalų pagalba, o vėliau ir individualiomis pastangomis, jai pavyko priaugti svorio, sustiprinti nusilpusius raumenis ir atsistatyti. Praėjus keleriems metams nuo lemtingo erkės įsisiurbimo, „Running Vita“ kūrėja stengiasi kiekvieną dieną sau priminti, kad turi rūpintis savimi, tam, kad neatsiejama gyvenimo dalimi tapę liekamieji reiškiniai būtų kiek įmanoma silpnesni.
„Mane ligoninėje lankę artimieji ir draugai prisipažino ne kartą galvoję, ar paveikta ligos aš galėsiu vaikščioti, skaityti ir atgausiu visus prarastus gebėjimus, bet man pavyko sugrįžti į gyvenimą. Patyrusi tokią sunkią pamoką ir sugebėjusi po jos atsitiesti, dabar jaučiu pareigą paraginti visus dvejojančius: nerizikuokite savo sveikata. Džiaugiuosi, kad mano istorija pamokė artimuosius ir draugus – jie visi pasiskiepijo nuo erkinio encefalito, todėl labai tikiuosi, kad iš mano klaidos pasimokys ir daugiau žmonių“, – priduria V. M. Murėnaitė.
Skiepai suteikia 99 proc. imuninę apsaugą
Reaguodama į V. M. Murėnaitės istoriją, „Camelia“ išplėstinės praktikos vaistininkė Ieva Sauserytė sako, kad iš tiesų 15–20 proc. užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu, patiria antrąjį ligos periodą ir jo sukeliamus liekamuosius ligos reiškinius. Sunkiausiems iš jų priskiriamas paralyžius, parezė, raumenų atrofijos, traukuliai, psichikos, judėjimo, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai. Norint išvengti šių ir lengvesnių galimų padarinių bei apsisaugoti nuo erkinio encefalito galima vieninteliu būdu – skiepijantis, ypač, prasidėjus erkių aktyvumo sezonui.
„Lietuvoje erkių aktyvumo sezonas prasideda kovą – balandį, o jo pikas stebimas ir birželio – spalio mėnesiais. Tuo laikotarpiu užfiksuojama didžioji dalis erkiniu encefalitu susirgusių asmenų. Beveik visų ligos atvejų galima būtų išvengti, jeigu žmonės pasiskiepytų, nes vakcina nuo erkinio encefalito suteikia 99 proc. imuninę apsaugą“, – aiškina išplėstinės praktikos vaistininkė I. Sauserytė.
Vaistininkė priduria, kad šiuo metu kai kuriose tinklo vaistinėse suaugę asmenys gali pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir įprasta, ir pagreitinta schema. Pagal įprastinę skiepijimo schemą 1–3 mėn. mėnesių laikotarpiu suleidžiamos dvi dozės, o trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos. Pagreitintos skiepijimo schemos atveju antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus dviem savaitėms po pirmosios, o pradėjus dar dviem savaitėms nuo antrosios dozės, susiformuoja pakankama imuninė apsauga nuo erkinio encefalito. Tai reiškia, kad pasiskiepiję artimiausiomis dienomis, imunitetą galite turėti jau balandžio pabaigoje – prieš erkių aktyvumo piką, kai užsikrėsti tikimybė yra didžiausia. Dėl jums tinkamos schemos vaistinėje pakonsultuos išplėstinės praktikos vaistininkas. Po skiepų įgytas imunitetas išlieka 3-5 metus, tad praėjus šiam laikotarpiui reikalinga revakcinacija.