Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama apie anemiją, dar kitaip vadinamą mažakraujystę. Gydytojai pateikė šios ligos atsiradimo priežastis, tyrimų metodus ir gydymą. Savo asmenine patirtimi su šia liga pasidalino ir vilnietė Irina Paškauskienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Laidoje kalbėjusi dviejų vaikų mama I. Paškauskienė atskleidė, kad mažakraujystė jai yra diagnozuojama jau ne pirmą kartą. Moters teigimu, lengviau yra susidurti su liga, kai ją jau pažįsti ir žinai, kaip galima ją suvaldyti.
„Dažna moteris yra linkusi prisigalvoti tam tikrų bėdų ar ligų dar prieš išsiaiškinant tikrąją problemą. Tačiau kai žinau, kokia liga yra diagnozuota ir kaip su ja reikia kovoti, jaučiu žymiai didesnį ramybės jausmą, sumažėjusį stresą bei įtampą“, – pasakojo I. Paškauskienė.
Sergant mažakraujyste, Irinai gydytojai rekomendavo pakoreguoti savo mitybos planą ir gerti specialius maisto papildus. Šiandien moteris džiaugiasi sveikatos pagerėjimu.
„Kuomet mano savijauta pasitaisė, atsirado daugiau jėgų ir noro kažką nuveikti. Pagerėjus nuotaikai, norisi daugiau veiklos ir pramogų. Ankščiau, kai jaučiausi prastai, anksti eidavau miegoti, taip pat tekdavo atsisakyti įvairių malonių dalykų ir užsiėmimų“, – kalbėjo moteris.
Laidoje apie anemiją kalbėjusi sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ direktorė medicinai, šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė atviravo, kad ši liga dažnai yra nustatoma atsitiktinai, pavyzdžiui, tiriant kitas ligas.
Anot gydytojos, mažakraujystę nustatyti galima labai greitai, nes kraujyje pakinta tam tikros ląstelės.
„Anemija – organizmo sutrikimas, kai periferiniame kraujyje sumažėja eritrocitų arba kitaip, raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino kiekis. Kadangi pastarasis yra eritrocitų sudedamoji dalis, nešanti deguonį į audinius, šiam procesui sutrikus ar esant jų stokai, audiniai nebėra aprūpinami reikalingu deguonimi“, – pasakojo gydytoja N. Sakalauskė.
Anemijos požymiai nėra labai ryškūs. Dažnai šios ligos simptomų galime nepastebėti net ištisus metus.
Pasak specialistės N. Sakalauskės, ši liga yra siejama ne tik su gyvenimo kokybės suprastėjimu, bet ir su kitais žmogaus sveikatai atsiradusiais pavojais.
„Sveikatos rizikos veiksnių turintiems žmonėms užsitęsusi ir negydoma mažakraujystė gali tapti labai pavojinga, net iššaukianti ir kitus rimtus susirgimus. Nors šios ligos simptomai gali būti nepastebimi, pajutus net menkiausius požymius, kaip silpnumą, nuovargį, dusulį ar galūnių šalimą, reikėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti periodinius tyrimus“, – pagrindiniais mažakraujystės požymiais dalinosi specialistė.
Šeimos gydytoja N. Sakalauskė laidoje atskleidė, kad dažniausiai anemija yra nustatoma moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau, anot jos, reikėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną žmonių amžiaus grupę.
„Turėtumėme nepamiršti ir mūsų pačių mažiausiųjų – vaikų iki 5 metų. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad anemija sergantiems vaikams padidėja rizika turėti emocinių, socialinių ir kognityvinių bei intelektinių funkcijų sutrikimų“, – kalbėjo gydytoja N. Sakalauskė.
Specialistė pabrėžė, kad tėvai turėtų neignoruoti vaiko elgesio ar raidos sutrikimo požymių, įspėjančių apie mažakraujystę. Pasak jos, tėvai šiuos požymius pastebėti gali labai lengvai.
„Jei jūsų vaikas pradėjo mažai valgyti ir atsirado staigus kūno svorio pokytis, derėtų apsilankyti pas gydytoją. Taip pat prie mažakraujystės požymių galima priskirti ir vaiko raidos vėlavimą. Šis ženklas turėtų priversti tėvus nedelsiant ieškoti pagalbos“, – pasakojo specialistė.
Gydytoja taip pat priminė, kad ši liga dažniausiai išsivysto dėl vieno mikroelemento – geležies – trūkumo.
„Mažakraujystė atsiranda, kai organizmui pradeda trūkti atstatomųjų medžiagų – geležies. Norėdami įveikti šią ligą, turime gydyti jos priežastį ir pradėti laikytis specialios dietos. Kad galėtume pasisavinti daugiau geležies, turėtumėme vartoti daugiau gyvulinės kilmės produktų, nepamirštant ir augalinės. Tačiau svarbu suvokti, kad iš augalinės kilmės produktų pasisaviname tik 1–2 procentus geležies, kai iš gyvulinės gauname 25–30 procentų“, – kalbėjo gydytoja N. Sakalauskė.
Sergant anemija, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, ką valgome. Pavyzdžiui, geležis yra geriau įsisavinama, kai yra suvartojama daugiau vitamino C. Tokiu atveju, reikėtų valgyti mėsą kartu su daržovėmis, kuriose yra daugiau šio vitamino.
Reikia žinoti ir tai, kad geležies pasisavinimą blogina kalcis. Vadinasi, geležies turinčių produktų geriau nevartoti su pieno produktais. Šio mikroelemento atsargos gali išsekti ir dėl ilgalaikio streso, kurio metu organizmas sunaudoja daugiau geležies nei įprastai. Todėl patartina vengti konfliktų ir stresinių situacijų, daugiau juoktis, užsiimti malonia veikla ir mėgautis gyvenimu.
Apie mažakraujystę laidoje taip pat kalbėjusi laboratorinės medicinos gydytoja, medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė Eglė Marciuškienė teigė, jog anemiją nustatyti galima vienu apsilankymu pas gydytoją, atlikus paprastą ir neskausmingą tyrimą.
„Mažakraujystė gali būti nustatyta atliekant kraujo tyrimą. Šio tyrimo dėka mes pamatome kraujo ląstelių pakitimus arba kitaip – kraujo vaizdą. Šis paprastas, bet efektingas tyrimas padeda nustatyti anemiją, jei jūsų kraujo ląstelėse yra sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino kiekis“, – pasakojo gydytoja.
Tačiau, pasak specialistės E. Marciuškienės, norint indentifikuoti šios ligos priežastis reikia atlikti daugybę skirtingų tyrimų.
„Anemiją galime atpažinti per hermatokrito tyrimą. Esant mikrocitinei mažakraujystei, tyrime matomi MCV, MCH ir MCHC rodikliai sumažėja. Kuomet pacientui yra diagnozuojama megalocitinė anemija arba kitaip didelių ląstelių mažakraujystė, šitie rodikliai gali ženkliai padidėti arba likti normos ribose. Reikėtų nepamiršti, kad jei žmogui yra nustatyta ir kitos priežasties mažakraujystė, šie rodikliai taip pat išlieka normos ribose. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientai nebegali net normaliai vaikščioti ar stovėti dėl ženkliai paūmėjusios anemijos. Tokios mažakraujystės atveju, organizmui pradeda trūkti ne tik geležies, bet ir B12 vitamino bei folio rūgšties“ , – pasakojo E. Marciuškienė.
MCV – hematologinis rodiklis, kuris padeda nustatyti ligą ankstyvoje jos stadijoje. Padidėjęs MCV gali įspėti apie tokias ligas, kaip anemija ar kepenų ir skrandžio gleivinės pažeidimus. Rodiklis MCH padeda įvertinti hemoglobino koncentraciją eritrocituose. Šis rodiklis parodo, kiek vidutiniškai viename eritrocite yra hemoglobino. Galiausiai, MCHC tyrimas yra skirtas tam, kad būtų galima pamatyti vidutinį hemoglobino kiekį tam tikrame eritrocitų tūryje.
Kad būtų galima teisingai įvertinti kraujo tyrimų rezultatus, jo sudedamųjų dalių normas ir kraujo dalių atitikimus, specialistai privalo turėti ypatingus įgūdžius bei žinias.
Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, norint gauti tikslesnę ir išsamesnę kraujo tyrimų išklotinę, derėtų kreiptis ne tik į savo šeimos gydytoją.
„Dažnai analizuodami bendrus kraujo ląstelių tyrimus šeimos gydytojai nepamato rimtesnių paciento ligų. Norėdami labiau įsigilinti į esančias problemas pacientai turėtų kreiptis į laboratorijos medicinos gydytojus. Tačiau pasitaiko daug atvejų, kuomet pacientai klausia, kodėl jiems reikia darytis papildomus ir mokamus tyrimus. Svarbu suvokti, kad atlikus daugiau tyrimų laboratorijų gydytojai gebės nustatyti tikslesnius jūsų kraujo rodmenis, pamatys geresnį kraujo vaizdą. Vertėtų paminėti, kad mažakraujystė sparčiai plinta pasaulyje ir jau apie 30 procentų mūsų pasaulio gyventojų kenčia nuo šios klastingos ligos“, – pasakojo gydytoja.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!