„Ne visi pacientai, kurie serga sunkiu plaučių uždegimu, iškart skundžiasi dusuliu. Yra dalis pacientų, kurie atvažiuoja į priėmimo kambarį sirgdami abipusiu plaučių uždegimu, jiems nustatome ženkliai padidėjusius uždegiminius rodiklius ir jų būklė vertinama kaip sunki, bet jie dar nesiskundžia dusuliu“, – pasakojo L. Svetikas.
Prof. E. Danila pridūrė, kad kartais dusulys gali būti labai subjektyvus simptomas. Jis gali pasireikšti ir dėl to, kad trūksta deguonies, ir dėl to, kad pakilo kraujospūdis, o kartais jį sukelti gali ir įtampa, nerimas dėl ligos.
Gydyti ligoninėje reikia ne visus
Kaip pasakojo prof. E. Danila, plaučių uždegimas prasideda tada, kai į juos įkvepiamas ligos sukėlėjas – virusas ar bakterija. Organizmas į tai sureaguoja sukeldamas uždegiminę reakciją ir alveolės užsipildo uždegiminiu skysčiu. Priklausomai nuo to, koks didelis uždegimas, jis gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą ar kitų organų sistemų pažeidimą.
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo to, kokio jis sunkumo ir kokiomis dar ligomis serga pacientas. Paprastas plaučių uždegimas gydomas antibiotikais. Tačiau, pasak gydytojo E. Danilos, dažnai tenka skirti kraujo spaudimą stabilizuojančius vaistus, papildomai lašinti skysčius, kartais reikia skirti deguonį ar dirbtinę plaučių ventiliaciją. Stengiantis išvengti tam tikrų komplikacijų gali būti skiriami ir papildomi vaistai.
Vis dėlto, kaip pasakojo L. Svetikas, tikrai ne visais atvejais, susirgus COVID-19, pasireikš ir plaučių uždegimas.
„Dalis susirgimų būna besimptomiai arba be plaučių uždegimo. Aišku, tokių ligonių, kurie atvyksta į ligoninę be plaučių uždegimo, yra labai nedaug, jie labiau būdingi buvo per pirmą koronaviruso bangą. Šiuo metu dauguma atvykstančių turi plaučių pažeidimą“, – sakė gydytojas.
Įdomu tai, jog ne visi plaučių uždegimai yra vienodi.
„Yra dalis atvykusių ligonių, kuriems radiologiškai jau būna matomas prasidedantis plaučių pažeidimas. Kitų ligonių, kurie serga sunkia ligos forma, rentgeno nuotraukose praktiškai nebematome plaučių vaizdo“, – kalbėjo L. Svetikas.
Kaip pasakojo gydytojai, nereikėtų galvoti, kad plaučių uždegimas gydomas būtinai tik ligoninėje. Į ją pacientai guldomi tik tada, kai, pasak L. Svetiko, toks guldymas turi prasmę. Pavyzdžiui, jei ligonis yra sunkesnės būklės arba jo būklė gali ženkliai pablogėti artimiausiu metu. Jei nėra kvėpavimo nepakankamo, nepadidėję uždegiminiai rodikliai, paciento būklė lengva, ligonis išleidžiamas gydytis namuose.
„Pradėjus ligoninėje dirbti prieš 28 metus buvo manoma, kad visi ligoniai, sergantys, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, turi patekti į ligoninę. Buvo galvojama, kad reikia pagulėti ligoninėje, išsitirti, gauti lašelinę, vitaminų. Dabar tai jau yra pakitę. Guldyti į ligoninę reikia tada, kai plaučių uždegimas sunkus, ligonis turi sunkių gretutinių ligų, yra vyresnio amžiaus, taip pat atsižvelgiama į socialines sąlygas, nes gali būti, kad žmogus neturės galimybės pasigaminti maisto ir gauti vaistų“, – kalbėjo prof. E. Danila.
Plaučių pažeidimai įvyksta ne tik dėl koronaviruso
Koronavirusas, kaip pasakojo prof. E. Danila, yra vienas iš respiracinių virusų. Dauguma tokių virusų pažeidžia plaučius. Visgi, daug tokių infekcijų cirkuliuoja pasaulyje jau ne vienerius metus ir imuninė sistema yra pasirengusi jas atpažinti. Galbūt nustebsite, bet ir koronavirusas daugumai jau pažįstamas. Tačiau šiuo atveju susiduriame su visai kita viruso paderme ir daugelio žmonių imuninė sistema yra nepasirengusi su juo kovoti – būtent dėl to šios pandemijos mąstas yra milžiniškas.
Gydytojas pasakoja, jog žmogus savo natūralioje būsenoje yra nuolat apsuptas įvairių ligų sukėlėjų, bakterijų.
„Kai naujas virusas patenka į organizmą, jis suardo gynybinius kvėpavimo sistemos ir kitų organų mechanizmus, susidaro kelias toms bakterijoms, kuriomis yra aplipęs žmogus, pradėti sparčiai daugintis ir sukelti antrinę plaučių pneumoniją“, – sakė profesorius.
Pašnekovas plaučius palygino su kempinėle, kurią sudaro oras ir kraujas. Kai žmogus suserga sunkios formos koronavirusine infekcija, pažeidžiamas barjeras tarp oro ir kraujo, kraujas užkemša alveoles ir kvėpavimas tampa neįmanomas, prasideda krešumo sutrikimai.
Tačiau lygiai tokie pat pažeidimai būna sergant bakterine pneumonija, apsinuodijus įvairiomis medžiagomis, skendimo atveju. Vis dėlto dabar, dėl koronaviruso, tokius pažeidimus turinčių žmonių dalis yra labai didelė ir sukelia dideles problemas ligoninėse – mat jose sparčiai mažėja vietų.
Neretai jaučiami laikini liekamieji reiškiniai
Gydytojas L. Svetikas perspėja, kad jei žmogaus, kuris sirgo plaučių uždegimu ir buvo išleistas gydytis namuose, savijauta ir toliau negerėja, temperatūra nekrenta bei jaučiamas dusulys, reikėtų važiuoti į priėmimo skyrių pakartotiniam būklės įvertinimui. Jei sveikatos būklė nesikeičia kelias dienas ir yra bloga, reikėtų paskambinti savo gydytojui.
Persirgus plaučių uždegimu dažnai kankina tam tikri laikini liekamieji reiškiniai. Jie gali užtrukti net ir iki pusės metų po ligos. Tokie reiškiniai dažniausiai būna gausesnis prakaitavimas bet kokio fizinio krūvio metu, silpnumas, nuovargis.
Profesorius E. Danila paaiškina, kodėl taip nutinka: „Fizinio krūvio metu reikia didesnio deguonies kiekio. Po plaučių uždegimo dalis jų vis dar funkcionuoja ne taip, kaip reikėtų. Todėl galimybės labai stipriai padidinti greitį, fizinį aktyvumą – nėra. Ir nereikia iškart to daryti. Vadovaukitės sveiku protu ir neskubėkite grįžti į savo pradinę būseną, viskas įvyks natūraliai. Visgi, jei po mėnesio vis dar labai silpna, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ilgiau nei 3 mėnesius laukti nereikėtų. Galbūt yra nepastebėta komplikacija.“
Kam reikalingas papildomas deguonis?
Sergantiems sunkesnėmis COVID-19 formomis ligoninėse skiriamas papildomas deguonis. Kaip pasakoja profesorius, jei plaučiai nedirba taip, kaip turėtų, papildomas deguonis reikalingas tam, kad juo būtų aprūpintas organizmas.
„Ore yra maždaug 21 proc. deguonies. Kai padidiname deguonies koncentraciją jo skirdami papildomai, tikimės, kad likusios alveolės nebus apimtos uždegimo. Tiesa, kad skiriamas papildomas deguonis iš įvairių prietaisų sausina gleivinę. Dėl to jis, jei yra galimybė, turėtų būti tiekiamas per drėkintuvus. Kai kalbame apie didelio srauto deguonies aparatus, tai stengiamasi išnaudoti visas likusias alveoles, kad jos deguonies paimtų daugiausiai, kaip tik įmanoma“, – sakė prof. E. Danila.
Gydytojas papasakojo, kaip veikia plaučiai. Pasak jo, tai yra itin didelis organas, kuris turi daug kraujagyslių. Kraujagyslės iš plaučių paima deguonį ir atiduoda anglies dvideginį, kuris yra iškvepiamas.
Tačiau prasidėjus kvėpavimo nepakankamumui visa ši sistema pradeda veikti daug prasčiau. Kraujui atėjus į plaučius ir į tą alveolę, kuri neatlieka savo funkcijos, jis grįžta atgal į organizmą neprisotintas deguonimi.
„Tai labai blogai. Tada organizmas kvėpavimo raumenis pradeda skatinti dar smarkiau atlikti savo funkciją, pradeda veikti pagalbiniai kvėpavimo raumenys ir jie patys išnaudoja daugiau deguonies likučių, nei sugeba pagaminti deguonies. Dėl to reikia duoti papildomai deguonies ir stengtis išvengti dirbtinės plaučių ventiliacijos“, – paaiškino prof. E. Danila.
Kaip slaugyti sergantį plaučių uždegimu?
Gydytojas L. Svetikas perspėja, jog šiuo atveju itin svarbu patiems artimiesiems nepamiršti saugotis, jei ligonis serga COVID-19.
„Kaip sakoma ir skrendant lėktuvu – jei nori teikti pagalbą, įsitikink, kad tau pačiam jos nereikės. Visgi, jei slaugote tokį pacientą, slaugykite jį patys, nekvieskite dar kitų asmenų, kad būtų kuo mažiau kontaktų. Dėl paties paciento – esminis dalykas yra mityba. Ligonis turi gauti pilnavertę mitybą, pakankamai skysčių. Žinoma, jei paskirti medikamentai, juos reikia taip pat gauti laiku“, – sakė L. Svetikas.
Prof. E. Danila pabrėžė, kad svarbu įsitikinti, jog pacientas nepatirs traumų namuose.
„Jei jis yra vyresnio amžiaus, gali nutikti taip, kad jis kelsis, jam bus silpna, grius ir įvyks šlaunikaulio kaklelio lūžis, smegenų trauma ir panašiai. Tai situaciją labai komplikuotų. Be to, eikia rūpintis gretutinėmis ligomis, gerti nuo jų vaistus“, – patarė profesorius.