Įtarimų dėl onkologinės ligos sukėlė šlapimo tyrimas
Apie tai, kad serga sėklidžių vėžiu krepšininkas A. Valeika nenumanė: sveikata nesiskundė, užsiiminėjo profesionaliu sportu. Ankstyvą ligos diagnostiką lėmė atsitiktinumas – atlikus sportininkams privalomą specifinį šlapimo tyrimą, įtarimų sukėlė tam tikri rodiklių pakitimai. „Nejaučiau jokių simptomų. Manau, tikras stebuklas, kad man atliko šlapimo tyrimą ir rado įtartinų rodiklių jame. Tada gydytojai pradėjo ieškoti priežasties, kodėl rodikliai pakito. Juk jaučiausi gerai,“ – pasakoja Artūras.
Vyras kreipėsi į Nacionalinį vėžio institutą (NVI), kur jam buvo diagnozuotas I stadijos sėklidžių vėžys. P. Artūras buvo operuotas, jam pašalinta sėklidė, chemoterapijos ar spindulinio gydymo neprireikė. „Liga diagnozuota I stadijos, todėl man buvo pašalinta sėklidė, o medikamentinio gydymo neprireikė. Nuo gydymo jau praėjo maždaug 9 mėnesiai. Šiuo metu jaučiuosi gerai, pas gydytoją dėl stebėsenos lankytis turiu kas pusmetį,“ – pasakoja vyras.
Sportininkas profesionalų krepšinį žaidžia jau 18 metų. Liga nesutrukdė ir tolimesnei karjerai. „Krepšinį žaidžiu ir toliau, sėklidės pašalinimas sportui didelės įtakos neturėjo. Po operacijos reikėjo mėnesio pertraukos nuo sporto, bet kadangi operacija atlikta vasarą, kai nevyksta varžybos, turėjau laiko atsigauti ir grįžti į krepšinį,“ – kalba p. Artūras.
Vyras dėkoja NVI medikams ir džiaugiasi, kad nustatyti ligą pavyko anksti. „Likau labai patenkintas Nacionalinio vėžio instituto gydytojais ir gydymo kokybe. Prieš tai lankiausi kitoje ligoninėje – jos medikai ant sėklidės matė dėmelę, bet paliko ją tiesiog stebėti. Kai atvykau į Nacionalinį vėžio institutą pas gydytoją urologą dr. Aušvydą Patašių, man buvo operatyviai diagnozuotas sėklidžių vėžys ir buvo nuspręsta jį operuoti,“ – mintimis dalinasi p. Artūras.
Gydymas prasideda nuo sėklidės šalinimo operacijos
Anot NVI gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus, sėklidžių vėžio gydymas prasideda nuo operacinio gydymo. „Operacija yra tiek gydomoji, tiek diagnostinė procedūra. Tik po pašalintos sėklidės patologinio ištyrimo sužinome, kokios formos sėklidžiu vėžiu serga pacientas. Pašalinus sėklidę, vyras gali grįžti į įprastinį gyvenimą – dirbti, sportuoti, užsiimti kita aktyvia veikla,“ – pasakoja gydytojas urologas.
„Kalbant apie I stadijos sėklidžių vėžį, esant galimybėms, po operacinio gydymo, vis dažniau rekomenduojama susilaikyti nuo papildomo sisteminio gydymo – chemoterapijos. Tai leidžia išvengti vėlyvų komplikacijų, kurias gali sukelti adjuvantinė chemoterapija: nevaisingumo, plaučių fibrozės, antrinių navikų formavimosi ateityje,“ – sako dr. M. Kinčius.
Jei anksčiau turėjome dvi I stadijos sėklidžių vėžio pacientų rizikos grupes (mažos ir aukštos), šiandien išskiriamos trys rizikos grupės – mažos, vidutinės ir labai aukštos. Nustatyta, kad adjuvantinė chemoterapija yra būtina tik labai aukštos rizikos pacientams. Tai sudaro iki maždaug 10 proc. visų I stadijos sėklidžių vėžiu sergančių pacientų. Stebint mažos ir vidutinės rizikos pacientus, ilgainiui sisteminio ar chirurginio gydymo prireikia labai mažai daliai pacientų,“ – apie sėklidžių vėžio gydymo naujienas kalba dr. M. Kinčius.
Nustačius sėklidžių vėžį, visada šalinama sėklidė. „Jeigu sėklidėje aptinkami labai maži židiniai, galima atlikti sėklidės rezekciją (pašalinamas tik darinys, o pati sėklidė išsaugoma). Ypač tais atvejais, kai vyras turi vieną sėklidę. Sėklidės rekonstruoti iš audinių negalima, tačiau galima implantuoti sėklidės protezą. Tačiau šie protezai nėra kompensuojami iš PSDF lėšų. Tokią operaciją atlikti galima, bet kokio amžiaus vyrui, kai atliekama sėklidės šalinimo operacija arba vėliau. Pagal likusios sėklidės dydį parenkamas protezo dydis, operacija nėra sudėtinga,“ – aiškina gydytojas urologas.
Jaunų vyrų liga su specifiniais simptomais
Sėklidžių vėžys yra jaunų vyrų liga. Ją dažniausiai serga – 20–40 m. amžiaus vyrai. Per metus Lietuvoje šia liga vidutiniškai suserga apie 40–60 vyrų Sėklidžių vėžys sudaro apie 1 proc. visų vyrų onkologinių susirgimų.
Didžiausiais sergamumo rodikliais išsiskiria Šiaurės Europos šalys, kuriose sergamumo rodikliai siekia apie 10 atvejų 100 000 gyventojų, tuo tarpu mažiausi rodikliai stebimi Azijos ir Afrikos populiacijose, kuriose rodikliai nesiekia ir 1 atvejo 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumo šia liga rodiklis nėra didelis – 2,7 atvejai 100 000 gyventojų.
„Lietuvoje per metus turime nedaug šios ligos atvejų. 5 metų sėklidžių vėžio išgyvenamumas mūsų šalyje siekia beveik 90 procentų. Per metus nuo šio vėžio Lietuvoje miršta keli vyrai, tačiau tai yra jauni, darbingi žmonės, kuriems visas gyvenimas dar prieš akis. Todėl labai svarbu – ankstyva šios ligos diagnostika,“ – sako dr. M. Kinčius.
Šią ligą išduoda specifiniai simptomai. „Sėklidžių vėžiui būdingas didėjantis, kietas, neskausmingas darinys sėklidėje. Liga diagnozuojama atliekant apžiūrą, apčiuopą, kraujo tyrimus. Tiriant ligos išplitimą atliekami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimai,“ – apie diagnostiką pasakoja dr. M. Kinčius.
Nors p. Artūrui įtarimų dėl šios ligos kilo atlikus specifinį šlapimo tyrimą, bendras šlapimo tyrimas vėžio neparodo. „Atliekant bendrą šlapimo tyrimą, hormonai, kurių buvimas šlapime rodo, kad pacientas gali sirgti sėklidžių vėžiu, netiriami. Taigi, bendras šlapimo tyrimas šios ligos neparodys. Įtarti sėklidžių vėžį galima, jei atliekant šlapimo tyrimą yra tiriami hormonai. Profesionaliems sportininkams tai daroma siekiant nustatyti, ar jie nevartoja draudžiamų preparatų,“ – sako gydytojas urologas.
Dr. M. Kinčius atkreipia dėmesį, kad sėklidžių vėžį vyrai kartais painioja su kitomis ligomis.
„Sėklidžių vėžio simptomus vyrai kartais painioja su kitomis ligomis, pvz., sėklidžių prielipo cistomis, kapšelio vandene, sėklidės prielipo uždegimu. Tačiau šioms ligoms yra būdingi kitokie simptomai. Pasitaiko, kad vyrai ateina pasitikrinti apsičiuopę sėklidės prielipą, kuris yra visiškai normali anatominė struktūra kapšelyje. Primenu, kad pagrindiniai sėklidžių vėžio simptomai – neskausmingas, didėjantis kietas darinys kapšelyje,“ – sako dr. M. Kinčius.
Sėklidžių savityrą savarankiškai atlikti gali bet kuris vyras
Dr. M. Kinčius pabrėžia, kad vienas iš būdų laiku pastebėti pokyčius kūne yra sėklidžių savityra. „Prie ankstyvosios diagnostikos gali prisidėti kiekvienas vyras, kuris kartą per mėnesį ar du atlieka sėklidžių apčiuopą. Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama jau nuo pat paauglystės. Tai kelias minutes užtrunkanti procedūra, geriausiai, pasirinkti pirmą mėnesio dieną ar kitą skaičių, kurį lengviau atsimenate. Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, paauglys ar vyras žino, kaip atrodo sveikos sėklidės. Taigi, jis lengvai pastebės, jei jose atsiras kokių nors pokyčių. Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs. Abi sėklides rekomenduojama apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų – sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita,“ – aiškina dr. M. Kinčius.
Trys žingsniai atlikti sėklidžių savityrą yra šie:
- Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedelis, kuris randasi sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė.
- Toliau surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis.
- Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos.
Tokiu būdu ištiriamos abi sėklidės. Suradę kokius nors pakitimus (mazgelius, sukietėjimus, sėklidės padidėjimą ar kt.) arba ką nors įtardami – būtinai kreipkitės į gydytoją urologą.