Lietuvoje difterija kol kas nėra dažnai sutinkama – paskutinis šios ligos atvejis registruotas tik 2011 metais. Tačiau ligos valstybių sienų nepripažįsta, tad grėsmė sulaukti užkrato ir mūsų šalyje yra.
O kol kas Lietuvoje turime savų bėdų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė pasakojo, kad kai kurių ligų atvejų šuolis yra milžiniškas: nuo 7 atvejų pernai iki daugiau nei 400 šiemet per nepilnus metus.
Gydytoja portalui Delfi papasakojo apie sergamumo įvairiomis infekcijomis situaciją Lietuvoje, ligų požymius, keliamą pavojų, taip pat galimas išplitimo priežastis.
Nusiraminti neverta
Kaip minėta, paskutinis difterijos atvejis Lietuvoje registurotas 2011 metais. Tuo metu liga nustatyta suaugusiam asmeniui. Dar anksčiau – 2002 m. registruoti 3 difterijos atvejai ir viena mirtis, 2005 m. registruoti 2 difterijos atvejai ir viena mirtis.
Taigi, difterija Lietuvoje apie save primena nedažnai. O štai Latvijoje šios ligos atvejų registruojama kasmet, nepaisant to, kad jų skiepijimo apimtys, palyginti su Lietuvos, yra didesnės. Tačiau gydytoja D. Razmuvienė įspėjo: difterijos užkratas yra ypač lengvai sklindantis, tad protrūkių bet kada galime sulaukti ir Lietuvoje.
Medikė pasakojo, kad difteriją, kaip ir kokliušą sukeliančios bakterijos labai lengvai plinta: „Difterijos lazdelė plinta oro-lašeliniu keliu, vadinasi, užsikrėsti galima čiaudint, kosint, kalbant“.
Plisti šioms bakterijoms labai padeda ir visuomenės vengimas skiepytis nuo užkrečiamųjų ligų, ypač skiepyti vaikus.
„Lietuvoje vaikų skiepijimo apimtys tiek amžiaus grupėje iki 2 metų, tiek 6–7 metų, tiek 15–16 metų amžiaus grupėse jeigu nacionaliniu lygiu jei ir siekia beveik 90 proc., tai atskirose apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) arba atskirose savivaldybėse kai kur jos siekia vos 80 proc.
Latvių vaikų skiepijimo apimtys yra žymiai didesnės, nei Lietuvoje. Jos siekia 95–97 proc. ir dabar mūsų kolegos Latvijoje aiškinasi, kodėl ten plinta difterijos sukėlėjas“, – sakė gydytoja D. Razmuvienė.
Latvių vaikų skiepijimo apimtys yra žymiai didesnės, nei Lietuvoje. Jos siekia 95–97 proc.
Anot jos, įsivežti bakterijos sukėlėją į Lietuvą yra labai paprasta ir dėl to, kad žmonės daug keliauja, ir dėl infekcijos lakumo, ir dėl mažų skiepijimo apimčių.
Pašnekovė sakė, kad didelė rizika susirgti difterija yra neskiepytam žmogui, nesirgusiam šia liga, imliam kitomis prasmėmis, tarkime, vyresnio amžiaus, turinčiam lėtinių ligų arba mažam vaikui, kuris dar negalėjo būti paskiepytas arba buvo paskiepytas nepilnai.
Sukėlėjas į aplinką išskiria stiprų nuodą
Difterija žmogus užsikrečia nuo žmogaus. Gydytoja D. Razmuvienė pasakojo, kad lakios, oro-lašeliniu keliu plintančios difterijos infekcijos inkubacijos periodas yra trumpas – apie 5–7 dienos, gali būti net ir iki 3 dienų. Žmogus gali būti jau užsikrėtęs ir platinti ligą, nors simptomų dar nejaučia.
„Difterijos lazdelė ypatinga tuo, kad į aplinką išskiria labai stiprų nuodą, kuris būtent ir sukelia visus difterijos požymius. Tas toksinas patenka į kraują, išplinta po visus žmogaus organus ir gali sukelti įvairiausių labai sudėtingų komplikacijų.
Pati pirma pažeidžiama kvėpavimo takų gleivinė, tai yra ir nosies, ir gerklės, ir ryklės, netgi tonzilių viršutinė dalis. Teoriškai gali būti netgi akių, lytinių organų, odos ir žaizdų difterijos atvejai, nes ten yra gleivinė ir ten labai gerai tarpsta šitas toksinas“, – pasakojo medikė.
Anot pašnekovės, dėl anksčiau buvusių aukštų skiepijimo apimčių, ilgą laiką difterijos nebuvo, jaunesni gydytojai apie šią ligą žinojo nebent iš vadovėlių.
Tai liga, kurią atpažinti iš karto nėra lengva. Difterija pasireiškia ūmiai, o simptomai gali būti labai panašūs į kitų ligų.
1995–1996 metais po ilgo laiko Lietuvoje kilo didžiulis difterijos protrūkis. Dauguma gydytojų nebuvo realybėje matę difterijos atvejų ir labai sunkiai galėjo įtarti, kas sukėlė ligą pačiam pirmam susirgusiam žmogui
„1995–1996 metais po ilgo laiko Lietuvoje kilo didžiulis difterijos protrūkis. Dauguma gydytojų nebuvo realybėje matę difterijos atvejų ir labai sunkiai galėjo įtarti, kas sukėlė ligą pačiam pirmam susirgusiam žmogui.
Difterija prasideda labai panašiai kaip ir kitos ligos, sakykime, peršalimo, kai pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina.
Jau po kelių dienų susirgęs asmuo pradeda sunkiai kvėpuoti, jam patinsta kaklo limfmazgiai, atsiranda sausas kosulys. Tuo metu žmogus pradeda iškosėti tirštas pilkas gleives ir ant tonzilių pradeda formuotis apnašos, liaudyje vadinamos plėvėmis. Kai jos formuojasi ant ryklės, ant tonzilių, ant gomurio, žmogui ima trūkti oro – jis nebegali kvėpuoti, nes plėvės tiesiog uždengia kvėpavimo takus. Jeigu tas plėveles medicinos įstaigoje bandoma nuimti, jos labai stipriai kraujuoja.
Būtent dėl tų plėvių susidarymo, toksino išplitimo po visą organizmą, liga neretai baigdavosi mirtimi“, – prisiminė gydytoja D. Razmuvienė.
Ir dabar difterijos sukėlėją įmanoma parsivežti iš svetur. Jos protrūkiai pastaraisiais metais buvo registruoti ne tik Latvijoje, bet ir Prancūzijoje, Šveicarijoje
„2022 m. Indijos vandenyne esančioje Prancūzijos užjūrio regiono saloje buvo nustatyti 4 difterijos atvejai – vienas atvejis nustatytas paaugliui, trys suaugusiems, vyresniems nei 55 m. Šie užsikrėtę asmenys niekur nekeliavo, buvo vietiniai.
Šveicarijoje tais pačiais metais registruoti 6 difterijos atvejai Berno prieglobsčio centre“, – sakė gydytoja epidemiologė.
Nuo 7 atvejų per metus iki daugiau nei 400
Nors Lietuvoje difterijos atvejai kol kas, skirtingai nei kaimyninėje Latvijoje, neregistruojami, mes turime ir savų didelių bėdų.
Šiemet Lietuvoje dėl jau minėtų ypač mažų skiepijimo apimčių smarkiai išplito kita infekcinė – kokliušas. Ši liga yra ypač pavojinga mažiems vaikams.
„Kokliušui būdinga, kad kas 3, 5 ar 7 metus būna šios infekcijos pakilimas. Aišku, kad tai įvyktų, visuomenėje turi būti imlių žmonių su nesusiformavusiu imunitetu grupė.
Jeigu praėjusiais metais Europoje buvo registruota virš 32 tūkst. kokliušo atvejų, tai jau šiais metais jų yra virš 40 tūkst. Taigi tie skaičiai tikrai didėja ir būtent pažymima, kad didžiausias sergamumas šiais metais Europoje yra vaikų iki 1 metų“, – sakė gydytoja epidemiologė.
Gydytoja D. Razmuvienė patikslino, kad didžiausia rizika susirgti kokliušu yra vaikams iki pusės metų. Būtent tokio amžiaus vaikų Europoje serga ir miršta daugiausiai.
Šiuo metu daugiausiai Europoje sergančių kokliušu ir nuo šios ligos mirusių vaikų yra Rumunijoje.
Lietuva, deja, irgi neblizga. Pernai mūsų šalyje registruoti vos 7 kokliušo atvejai. Šiemet, metams dar net nepasibaigus, susirgusių kokliušu padaugėjo iki 463, iš jų buvo 325 vaikai ir tas skaičius, anot pašnekovės, tik didės, nes artėja šaltasis metų laikas, kuomet žmonės daugiau laiko leis uždarose patalpose, kur infekcijoms plisti sąlygos bus dar palankesnės.
Kūdikiai gali ir numirti
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įvardina, kad didžiausia rizika susirgti kokliušu yra mažiems vaikams iki 3–5 metų. Gydytoja D. Razmuvienė pastebėjo, kad kuo mažesnis vaikas, tuo rizika – didesnė, nes vaikų iki pusės metų ar metų būna dar nespėta paskiepyti, arba jie būna paskiepyti nepilnai. Taigi, kūdikiai infekcijai yra ypač imlūs.
„Kokliušas turi tokią savybę, kuri, žiūrint iš epidemiologinės pusės, yra iš tikrųjų prasta, kad inkubacinis periodas gali būti ne tiktai 5–7 dienas, bet ir 21 dieną“, – pastebėjo medikė. Kuo inkubacinis periodas yra ilgesnis, tuo sunkiau surasti pirminį infekcijos šaltinį.
Blogai ir tai, kad kokliušo bakterija, kuri, kaip ir difterijos lazdelė, taip pat plinta oro-lašeliniu būdu. Kaip ir difterijos atveju, kokliušo bakterija išskiria toksiną, pažeidžiantį kvėpavimo takų gleivinę ir sukelianti sunkiausią priepuolinį kosulį.
Ta liga pavojinga mažiems kūdikėliams todėl, kad kai vyksta kosulio priepuoliai, gali ilgam – iki 1 minutės ir ilgiau – sustoti kvėpavimo centras. Tada vaikui prasideda dusulys arba jis net miršta
„Ta liga pavojinga mažiems kūdikėliams todėl, kad kai vyksta kosulio priepuoliai, gali ilgam – iki 1 minutės ir ilgiau – sustoti kvėpavimo centras. Tada vaikui prasideda dusulys arba jis net miršta“, – pasakojo gydytoja D. Razmuvienė.
Dėl dusimo ir stojančio kvėpavimo vaikai skubiai guldomi į ligoninę, kur infekcija gydoma antibiotikais.
Liga gali sukelti sudėtingas komplikacijas ir sunku nuspėti, kokie dėl sustojusios kvėpavimo ateityje gali būti liekamieji reiškiniai smegenyse, plaučiuose ar širdyje.
Kasmet lieka neskiepyta apie 3 tūkst. vaikų
Dar viena liga, kuri dėl sumažėjusių skiepijimo apimčių neleidžia apie save pamiršti, yra tymai.
Turbūt dar daug kas atsimena 2019 metų tymų protrūkį Lietuvoje, o kiek anksčiau – ir kitose Europos šalyse. Tuo metu mūsų šalyje tymais susirgo 834 asmenys, iš jų dauguma buvo suaugusieji, kurių nemažai sirgo sunkiai.
Šiemet registruoti 26 tymų atvejai. 8 užsikrėtusieji yra vaikai.
Gydytoja epidemiologė nė neabejoja, kad ir tymai plinta dėl sumažėjusių vaikų skiepijimo apimčių, kurios kažkodėl drastiškai mažėja nuo 2010 metų.
„Vaikai yra arba neskiepyti, arba skiepyti nepilnai arba ten išsiderinęs skiepijimo terminai.
Vakcina, yra vaistas. Jeigu vaikas negavo dviejų vakcinos nuo tymų dozių, yra neskiepytas arba skiepijamas vėliau, tai jam be abejonės yra tikimybė susirgti“, – įspėjo gydytoja D. Razmuvienė.
Nuo tymų apsauganti vakcina saugo ir nuo dar dviejų ligų – raudonukės ir epideminio parotito (kiaulytės).
Nuo tymų apsauganti vakcina saugo ir nuo dar dviejų ligų – raudonukės ir epideminio parotito (kiaulytės). Taigi, tai yra vakcina prieš 3 infekcijas. Tačiau, kaip pastebėjo pašnekovė, dalis tėvų ir globėjų vengia skiepyti vaikus būtent šia vakcina dėl neva galimų didesnių pašalinių reakcijų po skiepo.
„Taigi, nacionaliniu lygiu turime 86 proc. paskiepytųjų 2 metų ir 6–7 metų vaikų. O tymų virusą galima suvaldyti tik tada, kai skiepijimo apimtys visuomenėje yra 95 proc. Tada susidaro visuomeninis imunitetas. Taigi, mums trūksta lygiai 10 proc.
Kiekvienais metais lieka nepaskiepyta apie 3 tūkst. vaikų vienoje amžiaus grupėje. Taigi kasmet nepaskiepytų žmonių dalis, kurie yra imlūs tymams, didėja“, – apgailestavo gydytoja D. Razmuvienė.
Kuo pavojingas tymų virusas?
Gydytoja pabrėžė, kad tymų virusas yra labai lakus: vienas užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių artimoje aplinkoje, jeigu jie yra neskiepyti ar nesirgę. Tai yra vienintelis virusas, kuris turi tokią skaitlingą galimybę užkrėsti žmones.
Tymų virusas yra labai lakus: vienas užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių artimoje aplinkoje.
Sergantis tymais žmogus, kol neturi simptomų, platina virusą, net išėjęs iš patalpos kurioje buvo. Kitas įėjęs žmogus įkvepia orą, kuriuo kvėpavo sergantis, ir taip gali užsikrėsti.
„Gydymo nuo tymų viruso nėra. Yra tik simptominis gydymas. O komplikacijos gali būti pačios sudėtingiausios. Labiausiai žinoma komplikacija – plaučių uždegimas. Jeigu susirgsite tymų viruso sukeltu plaučių uždegimu, tai čia iš tikrųjų bus bėda, nes gydymas bus tik simptominis, bus lengvinama tik ligos eiga. Bet viruso sunaikinti neįmanoma ir kokia bus baigtis, labai sunku prognozuoti“, – įspėjo gydytoja D. Razmuvienė.
Prastas Lenkijos pavyzdys
Koks gali būti svarbus skiepijimasis puikiai iliustruoja ir kaimyninės Lenkijos pavyzdys. Čia smarkiai padaugėjo sergančių raudonuke nėščiųjų moterų ir vaikų.
Pasirodo, kaip sakė pašnekovė, maždaug prieš dešimtmetį Lenkijoje buvo nutrauktas berniukų skiepijimas nuo raudonukės – skiepytos tik mergaitės.
„Kažkaip jie taip sugalvojo, kad mažiau reikalinga raudonukės vakcina berniukams. Esą berniukams labiau reikalingas skiepas nuo parotito (kiaulytės). Tepraėjo keleri metai ir ten pamatė, kad raudonuke šeimose pradėjo sirgti berniukų nėščios mamos“, – pasakojo gydytoja epidemilogė.
Raudonukės atvejų buvo ir Lietuvoje: 2022 metais registruoti du atvejai, 2023 m. – vienas. Šiemet taip pat jau yra vienas raudonukės atvejis.
Problemų su raudonuke Lietuvoje būta ir anksčiau. Pvz., 2007 m. buvo 13 atvejų, o 2006 m. – net 110.
Gydytoja D. Razmuvienė ypač nuo raudonukės paragino pasiskiepyti planuojančias nėštumą moteris, nes jeigu besilaukianti moteris suserga raudonuke, nėštumo tęsti nebegalima dėl gresiančių labai sunkių vaiko apsigimimų.
Gydytoja D. Razmuvienė ypač nuo raudonukės paragino pasiskiepyti planuojančias nėštumą moteris, nes jeigu besilaukianti moteris suserga raudonuke, nėštumo tęsti nebegalima dėl gresiančių labai sunkių vaiko apsigimimų.
Parotito atvejų šiais metais Lietuvoje per 8 mėnesius jau buvo 37 atvejai, iš jų 24 susirgę buvo vaikai. Pereitais metais per metus per visus metus buvo 11 atvejų parotito.
Ligos prasideda panašiai
Tiek bakterinės ligos kokliušas, difterija, tiek ir virusinės tymų, raudunkės ir kokliušo infekcijos turi labai panašią ligos pradžią: viskas prasideda nuo temperatūros, kosulio, silpnumo.
Tačiau tymų, raudonukės infekcijoms būdingi specifiniai bėrimai, pagal kuriuos gydytojai gali identifikuoti ligą. Epideminiam parotitui būdingas paausio limfmazgių padidėjimas.
Ligos nustatomos ne tik pagal simptomus. Joms patvirtinti daromi ir laboratoriniai tyrimai.