Šiaulietė Ieva su savo dukterimis prieš savaitę atsidūrė ligoninėje – iš pradžių kosėti pradėjo vyriausia – 10 m. Ema. Kiek vėliau užsikrėtė ir vos mėnesio mažylė. Ją ir vyresniąją apžiūrėję medikai konstatavo kokliušą. Tiesa, vyresnė mergaitė vien kosėjo ir persirgo lengviau, o jaunesnei teko išgyventi košmariškas dienas.
„Kai tavo vaikas pamėlynuoja, tiesiogine prasme vaikas būna mėlynas, kai toks naujagimis kelias minutes neįkvepia oro, tai yra labai baisu“, – teigė mergaičių mama.
Ligoninėse kokliušu užsikrėtusių vaikų gydoma vis daugiau. Anksčiau Lietuvoje buvo registruojami tik pavieniai atvejai, o dabar jų skaičiuojama dešimtimis.
„Pas mus ligoninėje per birželio–liepos mėnesius buvo gydyti 10 vaikų, rugpjūčio mėnesį turime dar kelis atvejus“, – sakė Šiaulių ligoninės vaikų ligų gydytoja Julija Aleksandrovičienė.
Vyresniems vaikams kokliušas ne toks pavojingas, dažniausiai medikai jiems skiria gydymą namuose. Ligoninėse įprastai gydomi vaikai iki metų; tokio amžiaus vaikams dažnai pasireiškia įvairios komplikacijos.
„Retais atvejais mažiems vaikams buvo vadinamosios apnėjos, tai yra kvėpavimo sustojimai, kai vaikai nekvėpuoja, pamėlsta, jiems sunku įkvėpti, atsiranda maitinimo problemų. Buvo netgi toks atvejai, kai vaikui pasireiškė traukuliai“, – minėjo J. Aleksandrovičienė.
Paskutinius trejus metus skiepijimo apimtys nuo kokliušo Lietuvoje siekė apie 90 proc., o tam, kad susidarytų visuotinis imunitetas, turėtų būti pasiskiepiję daugiau nei 95 proc. asmenų. Anot medikų, pastebima, kad dažniausiai nuo kokliušo atsisako penkiolikmečiai – tai paskutinė privaloma vakcinacija.
Šeimos gydytojos Audronės Lunskienės teigimu, tokio amžiaus paaugliams kažkodėl atsiranda nenoras skiepytis.
„Iki to laiko skiepijosi, gražiai, ir visos vakcinacijos – ir kokliušo, ir kitos padarytos. O ateina 15 m., paskutinė revakcinacija – ir stop“, – stebėjosi medikė.
Žinoma, po truputį daugėja ir prieš visas vakcinas nusiteikusių tėvų, o nuo kokliušo pirmą skiepą vaikas gauna vos dviejų mėnesių.
Tiesa yra ir tokių tėvų, teigė šeimos gydytoja A. Lunskienė, kurie visai neskiepija vaikų ir jau gimdymo namuose atsisako pirmo skiepo.
Vaikus auginančios moterys yra įvairių nuomonių apie vakcinas: vienos sako, kad buvo skiepytos vaikystėje, todėl vėliau skiepijo ir savo atžalas, kitos teigia, kad dėl privalomųjų skiepų nekelia klausimo, o dėl kitų skiepų „pasiklauso ir kitų nuomonių“, trečios neslėpė – tiesiog neskiepijusios vaikų, nes nenorėjo to daryti.
Mačiusi savo mėlstantį vaiką Ieva nė vienai mamai nelinkėtų to patirti.
„Ačiū toms mamoms, kurios yra didvyrės, kurios neskiepijo vaikų ir mano naujagimiui reikėjo šitą patirti“, – ironija išreiškė pasipiktinimą moteris ir pridūrė, kad, jos nuomone, skiepai yra reikalingi.
Anot medikų, dažniausiai ligoninėje nuo kokliušo gydomi vyresnio amžiaus vaikai nebūna skiepyti.
„Jeigu žmonės nemato konkretaus pavyzdžio, kad štai tikrai ta liga yra, niekur nedingo, ji čia tarp mūsų vaikšto, kažkas nešiojam, kažkas nesergam, tik turim, bet kažkam tai labai pavojinga“, – ragino suvokti skiepų svarbą šeimos gydytoja.
Naujagimį turinčioms šeimoms gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti net ir tėvams, nes revakcinacija reikalinga bent kas 10 metų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: