Per daug augimo hormono
Dažniausiai šios ligos diagnostika yra vėlyva – tačiau, jei šeimos gydytojas pastebi akromegaliją ir nukreipia reikiama linkme, kelias iki diagnostikos sutrumpėja, sako Vilniaus universiteto Santaros klinikų doc. gydytojas endokrinologas Vaidotas Urbanavičius.
„Kokios priežastys nulemia akromegaliją? 99 proc. atvejų yra siejami su hipofizės mutacijomis. Viena iš jų – kai ląstelė po truputį auga, dalijasi, iš jų išsivysto adenomos (liaukos), gaminančios tik augimo hormoną. Yra ir mišrių adenomų, gaminančių augimo hormoną ir prolaktiną“, – pasakojo gydytojas.
Taip nutinka pagrindinė šios ligos problema – organizme pradeda gamintis per didelis augimo hormono kiekis.
„Dažniausiai pacientų skundai yra nespecifiniai, pavyzdžiui, padidėjęs prakaitavimas. Tokie pacientai prakaituoja tiek dienos metu, tiek naktį, kai miega, aplinkiniai tai gali pastebėti. Kai kurie iš jų turi specifinį prakaito kvapą. Taip nutinka todėl, kad didesnis augimo hormonų kiekis stimuliuoja prakaito liaukas“, – sakė doc. Vaidotas Urbanavičius.
Akromegaliją išduoda pakitusios rankos
Šia liga sergantys žmonės skundžiasi nuovargiu, galvos, sąnarių skausmais, mieguistumu. Dėl akromegalijos didėja kaulai, plečiasi plaštakos, keičiasi veido forma, žemėja balsas, padidėja struma, vidaus organai, didėja batų dydis, atsiranda tarpai tarp dantų. Vyrai patiria potencijos sutrikimus.
Deja, bet aplinkiniai tokių pokyčių labai dažnai nepastebi, kadangi jie vyksta po pamažu, jiems atrodo, kad žmogus visada buvo toks pat. Dėl to liga kartais taip ir lieka nepastebėta.
„Vienas iš pavyzdžių, su kuriuo esame susidūrę, tai mūsų pacientas, kuriam akromegalija atrasta tik jo gyvenimo saulėlydyje. Liga nustatyta labai pavėluotai ir pacientas po kelių mėnesių mirė. Net ir tiems pacientams, kurie praėjo visus tris gydymo etapus – operaciją, medikamentinį gydymą ir švitinimą – ne visada pavyksta suvaldyti šią ligą“, – kalbėjo gydytojas endokrinologas.
Tačiau ne visų pacientų išvaizda išduoda, kad jie serga akromegalija – kai kurių veide itin ryškių pokyčių neįvyksta.
„Diagnozuojant šią ligą pačios charakteringiausios yra rankos. Vieną kartą savo pacientui nustačiau akromegaliją paspaudęs jam ranką. Atlikus tyrimus diagnozė pasitvirtino, bet pacientas buvo sėkmingai išgydytas“, – prisimena doc. V. Urbanavičius.
Dažniausiai, jei sergantysis akromegalija nesikreipia į gydytojus arba jam ši liga neatrandama, žmogus miršta nuo kardiovaskulinių ligų – įvairių širdies ritmo sutrikimų.
Neretai dėl akromegalijos kyla didelė rizika susirgti onkologinėms ligomis. Dėl pasikeitusios išvaizdos dauguma žmonių patiria psichologines problemas. Be to, pacientams išauga antro tipo diabeto rizika. Akromegalijos komplikacijos didina mirties riziką kelis kartus, o išgyvenamumas sutrumpėja apie 10 metų, todėl labai svarbu laiku atrasti šią ligą.