Tokia išvada skelbiama liepos 31 d. paviešintoje naujausioje „The Lancet“ demencijos komisijos ataskaitoje, parengtoje geriausių viso pasaulio specialistų. Ataskaitoje, be kita ko, suminėti labai konkretūs rizikos veiksniai, kuriuos, kitaip nei amžių, galima koreguoti. Iš viso tų veiksnių –14, taigi, dviem daugiau negu įvardyta ankstesnėje, 2020 metais paskelbtoje ataskaitoje. Pora papildomų veiksnių – tai negydomas regėjimo prastėjimas ir didelis MTL (mažo tankio lipoproteinai) cholesterolio kiekis. Nepaisant pastarojo meto laimėjimų, kurių kartais pavyksta pasiekti gydant Alzheimerio ligą – dažniausią čia aptariamos būklės priežastį, žinios apie demenciją paprastai nuteikia pesimistiškai. Daugelis atvejų ir toliau priskiriami nepagydomiems, o senstant pasaulio visuomenei sergančiųjų šia liga skaičius nenumaldomai auga. Tikėjimas, kad senyvame amžiuje pasireiškiančios demencijos atvejų skaičių galima sumažinti, atrodo menkai tepagrįstas.