„Vienąkart miežį turėjau 11-oje klasėje. Tada jis pats greitai dingo. Stebėdavausi, kai kitiems nuolat miežis užaugdavo ant akies. Manydavau, gal jie nesilaiko higienos reikalavimų. O šį rudenį grįžau iš bulviakasio kaime ir ėmė perštėti akį. Nuėjau į vaistinę, ten išrašė lašiukų prieš virusą. Tačiau jie nepadėjo ir vidinėje apatinio voko pusėje ėmė kažkas augti“, – pasakojo vyriškis.
Iškentęs savaitę vilnietis pasidavė ir kreipėsi į šeimos gydytoją. Šis jam patarė tęsti gydymą.
„Kai dar po dviejų savaičių akies raudonis ir perštėjimas nesiliovė, kreipiausi į akių specialistę. Gydytoja sakė, kad atėjau per vėlai, nes darinys tapęs šaltu miežiu, įsisukęs į kapsulę. Perspėjo, kad reikės operacijos, bet iš pradžių dar bandė gydyti vaistais. Tiesa, pirmiausiai pakeitė mano vartotus ir pasakė, kad jie nebuvo tinkami“, – sakė Tomas.
Vaistai, tepalai nepadėjo, tad liko vienas variantas – operacija. Vilnietis nusprendė kreiptis į privačią įstaigą.
„Operacija įvyko vos prieš savaitę, guziukas buvo jau tikrai nemažas. Jausdavosi liečiant, o ir akis primerkta nuolat buvo. Vienintelis nemalonus dalykas buvo ilga adata, kuria nuskausminamuosius vaistus leido po akimi. Tą pačią dieną grįžau namo ir dabar savaitę akį tepu antibiotikų tepalu“, –aiškino pašnekovas.
Jį operavęs gydytojas sakė, kad nėra vienos priežasties, sukeliančios miežį, jį gali paskatinti ir psichologiniai faktoriai. Tomo teigimu, jo pažįstama grimerė pasakojo pastebėjusi, kad vis daugiau suaugusių žmonių turi miežį.
„Atrodo, menka bėda, o galiausiai prireikia operacijos. Moralas, nereikia ignoruoti simptomų“, –reziumavo pašnekovas.
Galimos nemalonios komplikacijos
Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas DELFI paaiškino, kad miežis yra vokų riebalinių liaukų (Meibomo) uždegimas.
„Normaliai šios liaukos išskiria sekretą, kuris padengia vokų kraštus ir apsaugo juos nuo pastovaus drėgmės poveikio. Kartais minėtos liaukos užsikemša ir riebalai kaupiasi uždaroje ertmėje, o prisidėjus infekcijai – vystosi uždegimas. Pasitaiko ūmus uždegimas, kada voko oda lokaliai parausta, paburksta, o per kelias dienas gali atsirasti gelsva viršūnėlė (kurios negalima spausti!). Pratrūkus pūliai išsivalo ir uždegimas dažniausiai praeina. Bet jeigu pūliai pilnai neišsivalo, susirgimas gali pereiti pereiti į lėtinę stadiją“, - sakė V. Jašinskas.
Paklaustas, kodėl kai kuriems žmonėms miežis kartojasi dažniau, o kitiems - arba nebūna išvis, arba labai lengvai praeina, gydytojas paaiškino to priežastis.
„Miežis dažniau kartojasi sergant vokų kraštų ligomis (pvz. blefaritas), arba kai kuriomis bendrinėmis ligomis (cukrinis diabetas), ar esant bendram organizmo nusilpimui. Teigama, kad vokai „atspindi“ vidaus organų funkciją“, - sakė Akių ligų klinikos vadovas.
Nors miežis, sutiksite, atrodo tikrai nekaltai, galimos nemalonios komplikacijos.
„Negydomas miežis gali pereiti į lėtinę staiją. Tada uždegimo zonoje formuojasi granuliacinis audinys, apsuptas kapsule. Išoriškai tai primena įvairaus dydžio guziuką voke. Dėl didelio miežio gali nusmukti viršutinis vokas ir sutrikti matymas (vokas dengia vyzdį). Tada reikia operuoti“, - teigė profesorius.
Pasak profesoriaus, sunku įvertinti miežio paplitimą, pasikartojimų dažnį. Bet negalima pamiršti ir taisyklingos vokų higienos reikšmės.
„Ūmaus miežio gydyme taikytina sausa šiluma: skatina besivystančio uždegimo produktų rezorbciją (pradinėse stadijose) ar pūlių nutekėjimą (vėlesnėje stadijoje) ir išsivalymą. Tačiau prieš pradedant gydytis patiems labai rekomenduočiau pasitarti su gydytoju-oftalmologu ar šeimos gydytoju. Linkiu niekam nesirgti miežiu“, - palinkėjo pašnekovas.