Migrena – liga, kurią geriausiai apibūdina stiprūs ir pasikartojantys galvos skausmai, dėl šios ligos sukeliamų skausmo priepuolių kenčia apie 12 proc. procentų žmonių, rašoma pranešime spaudai.
Pastebėta, kad tarp visų sergančiųjų migrena, moterų yra tris kart daugiau nei vyrų. Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vida Banionienė pasakoja apie migreną, jos priežastis ir gydymo būdus.
Kas yra migrena ir kaip ji pasireiškia
Migrena tai yra pasikartojantis, priepuolinis galvos skausmas, kuris gali tęstis nuo 4 iki 72 valandų. Neretai galvos skausmus lydi įvairūs virškinamojo trakto ir neurologiniai sutrikimai, kurie yra priskiriami prie pagrindinių simptomų.
Vaistininkė pasakoja, kad migrenos skausmai gali būti skirtingų tipų: vidutinis, stiprus, pulsuojantis ir vienpusis. Taip pat, priepuolio metu žmogus gali jausti pykinimą, prakaitavimą ir padidintą jautrumą šviesai bei garsams.
„Migrena yra skirstoma į dvi rūšis: migrena su aura ir be auros. Žmonės, kuriems yra nustatoma migrena su aura, prieš prasidedant stipriam skausmui, jaučia įvairius simptomus, tokius kaip jautrumas šviesai, regėjimo, kalbos sutrikimai. Migrena su aura vystosi lėčiau už paprastą migreną, nes pirminiai simptomai sulėtina skausmą ir jis gali ryškėti apie valandą ir ilgiau“, – pasakoja V. Banionienė.
Pasak vaistininkės, pagrindiniai simptomai praeina per parą, tačiau kartais tęsiasi ir ilgiau. Paskutinėje stadijoje po galvos skausmo priepuolio žmogus gali jaustis išsekęs, dirglesnis ir nebe toks darbingas.
Migrena be auros neturi išankstinių simptomų. Ji iškart pasireiškia galvos skausmu ir yra dažnesnė. Nuo šios rūšies migrenos kenčia apie 90 proc. migreną turinčių pacientų.
Priežastys gali būti įvairios
Kol kas nėra tiksliai nustatyta, kas būtent sukelia migreną ir stiprius epizodinius galvos skausmus.
Pagrindinėmis priežastimis gali būti įvairūs dirgikliai: ryški šviesa, nuolatinis triukšmas, neįprastas kvapas ar pasyvus rūkymas. Svarbu paminėti, kad migrena gali būti paveldėta. Tokiu atveju galvos skausmai dažniausiai pradeda ryškėti paauglystėje. Taigi, tiek tėvai, tiek farmacijos specialistai turėtų atidžiau stebėti paauglius besiskundžiančius galvos skausmais.
„Didesnę rizika susirgti šia liga kyla žmonėms, kurie patiria daugiau streso, nereguliariai miega arba netinkamai maitinasi. Tinkamai organizmo veiklai didelės įtakos turi mitybos įpročiai. Jeigu valgoma nereguliariai, nuolat užkandžiaujama – galvos skausmų rizika auga. Svarbu atkreipti dėmesį, kad per didelis kavos ar alkoholio kiekis taip pat yra žalingas ir gali sukelti migreną“, – ligą sukeliančias priežastis vardija „Camelia“ vaistininkė.
Pasak V. Banionienės, vasaros sezonu migreną paskatina įvairių mikroelementų stygius. Šiltuoju metų laikotarpiu žmonės susiduria su didesniu fiziniu krūviu, daugiau išprakaituoja, todėl nusilpus organizmui galvos skausmai pasireiškia dažniau. Organizmą sustiprinti galima papildomai vartojant kalio, magnio ar fosforo preparatus.
Migrenos gydymas ir prevencija
Nustatyta, kad taikant tinkamą gydymą ir laikantis pastovaus režimo, priepuoliai gali tapti retesni, tačiau migrena nėra pagydoma. Prieš siūlydami vaistus vaistininkai visada stengiasi išsiaiškinti, kokios yra tikrosios skausmo priežastys ir koks gydymas labiausiai tiktų. Kiekvienas migrena sergantis pacientas žino apie savo ligą ir neretai gali nujausti pirmuosius simptomus.
„Suteikiant pirmąją pagalbą dažniausiai vartojami įprasti analgetikai, nuskausminamieji vaistai, kurie yra skirti sustabdyti jau prasidėjusiems simptomams. Visgi perkant preparatus vertėtų pasikonsultuoti su vaistininku, kuris pasiūlys labiausiai tinkamus ir už patraukliausią kainą preparatus, o tai leis teisingai gydytis ir sutaupyti. Vis dėlto, jei žmogus ir toliau skundžiasi migreniniais galvos skausmais, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją ar neurologą.
Stipri migrena turi būti diagnozuota ir priklausomai nuo priepuolių dažnumo paskirti kompensuojami vaistai, kurie gali būti vartojami reguliariai“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė V. Banionienė.
Vaistininkė pamini, kad vaistų ir patarimų vaistinėse visada bus, tačiau ne ką mažiau svarbu padėti pačiam sau. Kiekvienas, jaučiantis migreninius skausmus, turėtų labiau pasirūpinti tiek mityba, tiek fiziniu aktyvumu. Sportas gali padėti palengvinti spando, nugaros skausmus, sumažinti stresą. Reikėtų daugiau laiko skirti sau ir pailsėti, atsipalaiduoti, nes skausmais organizmas bando mus pristabdyti ir sulėtinti gyvenimo tempą.