Visoms šioms moterims per vieną dieną buvo atlikti reikalingi tyrimai – ne tik pagal profilaktinę patikros programą, skirtą toms, kurioms yra 50–69 metai, priklausanti monografija, bet ir, jeigu reikėjo, ultragarso arba genetiniai tyrimai. Radiologinių tyrimų rezultatus moterys gavo tą pačią dieną.
Ne vienas tyrimas per vieną vizitą
NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja daktarė Jurgita Ušinskienė pasidžiaugė, kad Širvintų rajono moterys taip gausiai ir aktyviai sutiko dalyvauti spalio mėnesio iniciatyvoje „Rožinė dovana moterims“. Per daug metų, kai rengiama tokia akcija, dar nėra buvę, kad vienu metu išsitirti atvyktų net 100 moterų per dieną.
„Suvieniję jėgas ir NVI gydytojai radiologai, radiologijos technologai, gydytojai onkologai, radioterapeutai ir chirurgai padarė daugiau negu kiekvieną dieną. Tai yra, jeigu moterys atvyksta pasitikrinti pagal profilaktinę patikros programą, joms priklauso tik mamografijos tyrimas, o po 10 dienų jos gauna atsakymą, ar reikia dar ir papildomo ištyrimo.
Bet šiandien moterys gauna atsakymą tą pačią dieną ir jas dar papildomai pakonsultuoja gydytojas radiologas, chirurgas, gydytojas onkologas, radioterapeutas. Jeigu reikia, joms bus atliekami genetiniai tyrimai, taip pat ultragarsinis ištyrimas, mamografija su tomosinteze ar kiti reikalingi tyrimai. Taigi, dirbame šiandien vieno vizito principu“, – susirinkusiems žurnalistams akcijos svarbą nupasakojo daktarė J. Ušinskienė.
Anot gydytojos, tirtis dėl krūties vėžio svarbu net ir toms, kurios nejaučia jokių simptomų. Nes ankstyvose stadijose simptomai ir nepasireiškia.
„Jeigu nustatomas mažas vėžys ankstyvose stadijose, jis gali būti kokybiškai išgydytas ir žymiai padidėja gyvenimo kokybė“, – pastebėjo medikė.
J. Ušinskienė pasakojo, kad iš savivaldybių autobusai organizuotai mamografinei patikrai moteris į NVI atveža kiekvieną spalio trečiadienį. Paprastai atvežamos moterys, kurioms tokia patikra priklauso pagal profilaktinę programą, tai yra nuo 50 iki 69 metų amžiaus, bet gali atvykti ir simptomus jaučiančios jaunesnės moterys, kurias apžiūri ir pakonsultuoja specialistai.
Paklausta, kam labiausiai gresia krūties vėžys, J. Ušinskienė sakė, kad svarbus rizikos veiksnys yra ne tik paveldimumas, amžius, bet ir krūties liaukos tankis – kuo ji tankesnė, tuo didesnė tikimybė išsivystyti vėžiui.
Per metus – 1600 naujų krūties vėžio atvejų
NVI gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė daktarė Rūta Briedienė priminė, kad dėl krūties vėžio svarbu tikrintis nuosekliai.
„Reikėtų tikrintis kas dvejus metus, arba jaunesnės moterys ultragarsinį tyrimą gali atlikti ir kasmet. Tą reikia daryti ne vien akcijos metu.
Tikrintis reikėtų, nes krūties vėžys šiandien Lietuvoje yra pati dažniausia vėžinė liga ir kiekvienais metais turime 1600 naujai nustatyto krūties vėžio atvejų. Viena iš 8 moterų per visą savo gyvenimą suserga krūties vėžiu, bet gera žinia yra ta, kad nustačius ligą anksti praktiškai visos šitos moterys pasveiksta“, – pabrėžė daktarė R. Briedienė.
Anot jos, nors šia liga suserga ir labai sveikai gyvenančios moterys, bet visada medikai skatina laikytis visoms ligoms bendrų profilaktinių principų.
„Svarbiausia yra pasitikrinti, nes tik tokiu būdu mes galime nustatyti pakitimus, kol jie dar yra labai maži ir tada galima juos sėkmingai gydyti“, – paragino daktarė R. Briedienė.
Kaip portalui „Delfi“ sakė daktarė R. Briedienė, krūties vėžys gali būti aptinkamas įvairiais tyrimo metodais: „Dažniausiai mes minime mamografiją, ultragarsinį turimą, magnetinį rezonansą. Yra dar mamografijos modifikacijos, tai yra krūtų tomosintezė ir kontrastinė mamografija.
Prevencinė programa paremta mamogramos atlikimu dėl to, kad tiriamos vyresnio amžiaus moterys: Lietuvoje – nuo 50 metų, o kai kurios šalys tai daro ir nuo 40 arba 45 metų. Tačiau skirtingų moterų krūtys yra ne vienodos. Jose yra ir riebalinis, ir liaukinis audinys. Jei labai tanki krūtis, kurioje daug liaukinio audinio, mes mamogramose galime pražiūrėti vėžį. Todėl tokioms moterims reikia papildomai daryti ultragarsinį tyrimą.
Lygiai taip pat yra ir su jaunesnio amžiaus moterimis, kurioms natūraliai pagal amžių krūtyje yra daugiau liaukinio audinio – jas dažniausiai pradedame tirti nuo ultragarsinio tyrimo, o kartais, reikalui esant, darome ir jaunai moteriai mamogramą, pvz., jeigu krūtis yra labai didelė, jeigu vyrauja riebalinis audinys arba tiesiog įtariame vėžį ir tada mamograma papildome ultragarsinį tyrimą.
Yra ir indikacijų, kuomet darome ir magnetinį rezonansą, kuris šiuo metu yra pats tiksliausias radiologinis tyrimas“.
Gydytoja rekomendavo kiekvienai 20–25 m. amžiaus moteriai pradėti krūtų patikras: jas gali atlikti ir gydytojas ginekologas arba kitas specialistas.
„Jeigu yra kokių nors pakitimų krūtyse, pvz., gėrybinių darinių – fibroadenomų, cistų, galbūt tą patikrą reikėtų daryti kas pusmetį, o jeigu nėra jokių pokyčių – kas 1–2 metus.
Moterims, kurių šeimoje yra krūties vėžys, kurioms nustatyta BRCA ar kita mutacija, rekomenduojamas magnetinio rezonanso tyrimas kasmet nuo 25 metų amžiaus“, – sakė daktarė R. Briedienė.
Medikė siūlė atkreipti dėmesį į krūtų dydžio, spenelių, odos pakitimus, išskyras iš spenelių. Bet paprastai tai jau yra vėlyvesnio invazyvaus vėžio simptomai.
„Jeigu moteris užčiuopia darinį krūtyje, visuomet reikia kreiptis pas specialistą. Tikėtina, kad tai bus gerybinis darinys, bet, žinoma, tai gali būti ir vėžys“, – sakė daktarė.
Merė prisiminė skaudžią mamos patirtį
Širvintų rajono gyventojas į NVI patikras palydėjo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Ji pasakojo, kad gavo elektroninį laišką apie galimybę atvažiuoti savivaldybės moterims išsitirti. Įvertinę akcijos svarbą savivaldybės atstovai suorganizavo transportą, kuriuo moterys galėtų atvykti į Vilnių, išviešino per socialinius tinklus ir žiniasklaidą žinią apie galimybę išsitirti.
„Labai tikiuosi, kad iš tų 100 linksmų, besišypsančių moterų, atvykusių iš Širvintų rajono, tokios visos ir grįš. Bet kartais gyvenime būna šiek tiek kitaip.
Noriu padėkoti šios įstaigos medikams, kad turiu dabar jau sveiką mamą ir visa širdimi atsidaviau šios akcijos organizacijai. Esu dėkinga vicemerei, administracijos direktorei, patarėjoms, kad per keletą dienų sugebėjome išviešinti žinią apie šią akciją, suregistruoti moteris, kad mūsų šeimos gydytojai sugebėjo išrašyti siuntimus ir galbūt iš tų 100 moterų – mamų, dukrų – sugrįš visos sveikos“, – vylėsi Ž. Pinskuvienė, paraginusi moteris neatidėlioti patikrų.
Merė portalui „Delfi“ pasakojo, kad iš tiesų norinčiųjų važiuoti išsitirti į NVI buvo dar daugiau, bet dvylikos jų šeimos gydytojai nusprendė nesiųsti, nes jos palyginti neseniai tyrėsi.
Krūties vėžys užklupo pirmą šeimoje
Prie akcijos organizavimo prisidėjusi Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė pati patyrė, ką reiškia išgirsti vėžio diagnozę.
„Patikra yra labai svarbu, bet jeigu gyvenime atsitinka taip, kad tu turi savo ligą arba ta liga yra tavo šeimoje. Todėl labai svarbu sužinoti savo genetiką, kas nutiko ir man.
Šeimoje aš susirgau pati pirma. Vėliau sekė viena pusseserė, kita. Mokslas ėjo į priekį. Ir trečio genetinio tyrimo metu man buvo atrasta genetinė mutacija, kuri buvo atrasta ir mano dviem dukroms.
Ryžtingi sprendimai – arba profilaktiniai patikrinimai, arba prevencinė mastektomija (krūties pašalinimo operacija, – aut. past.) – gali užkirsti kelią šitai labai klastingai ir labai dažnai ligai. Labai svarbu eiti į patikrą, tirtis genetiškai“, – kvietė A. Bružienė, kurios vadovaujama Nacionalinės krūties ligų asociacija toms Širvintų rajono moterims, kurioms, prireikė, per akciją padovanojo ir nemokamus genetinius tyrimus.
Prie iniciatyvos „Rožinė dovana moterims“ prisidėjo ir Tarptautinė moterų asociacija Vilniuje (IWAV). Ši asociacija kartu su NVI jau 16-us metus rengia prevencinę krūties vėžio kompaniją, kuri tęsiasi visus metus.
IWAV organizuoja įvairius renginius, didžiulę labdaros kompaniją „Sužydėjusi viltis“ kurių metu renka lėšas, už kurias onkologines ligas gydančios Lietuvos ligoninės perka reikalingą įrangą.