Šiemet Nacionaliniame vėžio institute (NVI) virtuali kolonoskopija dar pagerinta – naudojamos CO2 dujos, kurios lengviau pasiskirsto žarnyne ir lengviau bei greičiau rezorbuojasi, nesukelia skausmo. Tyrimo pokyčiu jau džiaugiasi pirmieji pacientai.
Svarbiausia – pasitikėti medikais
Ponia Ana onkologinės ligos gydymą baigė prieš ketverius metus ir šiuo metu yra remisijoje. Visgi sužinojusi gimdos kūno vėžio diagnozę, moteris, atliekant būtinuosius tyrimus, išgirdo ir dar vieną terminą – ji serganti Linčo (Lynch) sindromu.
Linčo sindromas yra paveldima būklė, kuri padidina storojo žarnyno ir kai kurių kitų organų, tarp jų ir gimdos, vėžinių ligų atsiradimo tikimybę. Nustatyta, kad iki 5 proc. visų storosios žarnos onkologinių ligų yra dėl šio sindromo (t.y. apie 5 iš 100 storosios žarnos vėžio atvejų); tai yra dažniausias paveldimas žarnyno vėžio sindromas, kita retesnė paveldima būklė yra šeiminė adenominė polipozė. Be to, turint Linčo sindromą, storosios žarnos vėžys vystosi greičiau.
„Iš esmės, džiaugiuosi apie jį sužinojusi, nes didesnė storosios žarnos vėžio rizika lėmė didesnį susirūpinimą ir atidžią priežiūrą ir dėl šios ligos. Dėl anatominių priežasčių man nepavyko atlikti įprasto tyrimo – kolonoskopijos, todėl atlikta virtuali procedūra. Visiškai neskaudėjo“, – pasakojo 49-erių moteris.
Virtuali kolonoskopija vilnietei atlikta jau antrąkart, šįkart su CO2 dujomis. Moteris šypsosi per daug nė nesidomėjusi skirtumais, nes, jos teigimu, ne tai svarbiausia.
„Nuoširdžiai tikiu, kad vienas svarbiausių pacientų ginklų prieš ligą yra pasitikėjimas medikais. Visi jie rūpinasi paciento gerove, paskiria būtent tam žmogui reikalingus tyrimus ar vaistus, niekada nekilo abejonių ar noro kvestionuoti jų sprendimų. Tik jiems esu dėkinga, kad šiandien esu pasiekusi remisiją“, – kalbėjo ponia Ana.
Randami didesni nei 10 milimetrų polipai
NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė pasakojo, kad virtuali kolonoskopija yra skirta storosios žarnos vėžio diagnostikai, kai pacientams negalima atlikti endoskopinės kolonoskopijos.
„Tam, kad anksti aptiktume vėžį ar ikivėžines būkles, yra vykdomos prevencinės vėžio patikros programos. Kuo anksčiau vėžys aptinkamas, tuo didesni šansai visiškai įveikti ligą“, – ankstyvos diagnostikos onkologijoje svarbą pabrėžė vedėja.
Virtuali kolonoskopija pasaulyje naudojama nuo 1994 m. žarnyno vėžiui ir polipams nustatyti. Dabar NVI yra nauja tai, kad naudojamas automatinis virtualios kolonoskopijos insufliatorius ir CO2 dujos, kurios lengviau pasiskirsto žarnyne ir lengviau bei greičiau rezorbuojasi, nesukelia skausmingumo.
„Storasis žarnynas ištiriamas saugiai, procedūra neskausminga, nereikia bendrinės nejautros. Literatūros duomenimis, virtualios kolonoskopijos metodu gali būti randami didesni nei 10 milimetrų polipai. Klaidų gali pasitaikyti dėl to, kad likę žarnų turinio. Tiksliai diagnozei svarbus geras žarnyno paruošimas. Tyrimą atlikti nėra sudėtinga, svarbu aukštas radiologijos technologo profesionalumas“, – kalbėjo dr. J. Ušinskienė, pabrėždama, kad šis tyrimas niekada nepakeis endoskopinės kolonoskopijos, o bus tik dar vienas papildomas įrankis visapusiam paciento ištyrimui. Tai – vienas kitą papildantys tyrimai.
Prieš šią procedūrą žarnynas turi būti paruoštas, išvalytas. Rekomenduojama bent 2–3 dienas mažų skaidulų dieta. Tyrimas atliekamas pacientui gulint ant nugaros ar pilvo. Į žarnyną leidžiamos CO2 dujos, automatiniu būdu kontroliuojant slėgį.
Kviečia neignoruoti simptomų
Visgi pagrindinis tyrimas storosios žarnos vėžiui nustatyti – endoskopinė kolonoskopija. NVI Endoskopinių tyrimų poskyrio vyr. ordinatorė Inga Kildušienė komentuodama p. Anos turimą Linčo sindromą pabrėžė, kad tokie pacientai turi būti tiriami dažniau nei kiti žmonės.
„Standartiškai kolonoskopija, neturint naujų skundų, atliekama kas dešimt metų. Linčo sindromo atveju rekomenduojama tyrimą atlikti kas 2–3 metus. Kolonoskopija pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą žmonėms, kuriems rastas teigiamas slapto kraujavimo testas išmatose, Lietuvoje rekomenduojama nuo 50-ies metų, o žmonėms, turintiems Linčo sindromą ir aukštą ligos riziką, nuo 25-erių metų“, – pasakojo gydytoja.
I. Kildušienė tęsė, kad kolonoskopijos – auksinio standarto tyrimo – metu galima ne tik įtarti, diagnozuoti storosios žarnos onkologinę ligą, bet ir paimti medžiagą histologiniam ištyrimui, aptikti ikivėžines būkles – polipus, kurie per kelerius metus gali išsivystyti į vėžį. Nedidelius polipus galima pašalinti iš karto diagnostinio tyrimo metu ir tada siųsti juos histologiniam įvertinimui.
„Tad, iš esmės, kolonoskopija yra ne tik tyrimo, bet ir vienas iš gydymo metodų. Be jau minėtų procedūrų gydomosios kolonoskopijos metu specialiais metodais galima atlikti ir didesnes intervencijas, pavyzdžiui, endoskopu pašalinti ankstyvos stadijos navikus. Dar daugiau, kolonoskopija aiškiai nurodo naviko vietą, o ši informacija labai naudinga toliau pacientą gydantiems chirurgams“, – apie gydymo multidiscipliškumą kalbėjo Endoskopinių tyrimų poskyrio vyr. ordinatorė.
Procedūrą galima atlikti su intravenine nejautra, tad asmuo kolonoskopijos metu nejaučia jokio diskomforto. Jau kelerius metus NVI atliekamų kolonoskopijų metu taip pat naudojamos CO2 dujos, taip sumažinant nemalonius pojūčius po procedūros.
Pašnekovė priminė, kad karantino metu darbas Nacionaliniame vėžio institute nestojo, pacientai gauna visą reikalingą priežiūrą, o ir eilės, pavyzdžiui, kolonoskopiniam ištyrimui yra išties neilgos – su siuntimu (pagal prevencinę programą arba šeimos gydytojo) tektų palaukti apie savaitę.
„Mes, gydytojai, nuoširdžiai raginame žmones neignoruoti simptomų, tokių kaip kraujas išmatose, svorio kritimas ir kt., kreiptis į šeimos gydytoją ir atvykti pas mus, o ne gydytis patiems. Anksti nustačius onkologinę ligą gydymas lengvesnis, o rezultatai daug geresni, ligą pavyksta įveikti! Mes padarysime viską, kas mūsų rankose, tačiau jūs turite pasistengti pas mus atvykti“, – ragino gydytoja.
Apie storosios žarnos vėžį
Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė informavo, kad pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. 2015 m. buvo nustatyti 1496 nauji storosios žarnos vėžio atvejai ir jie sudarė 8 proc. visų piktybinių navikų. Skirtumai tarp lyčių nėra dideli, iš visų 2015 m. nustatytų šios lokalizacijos vėžio atvejų 764 atvejai nustatyti vyrams ir 732 atvejai moterims. Sergamumo storosios žarnos vėžiu rodiklis Lietuvoje yra 54,3 atvejai 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas vis dar išlieka žemesnis nei daugelyje Vakarų ar Šiaurės Europos valstybių.
Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje storosios žarnos vėžys yra antroje vietoje po plaučių vėžio. 2015 m. buvo užregistruotos 982 mirtys nuo storosios žarnos vėžio: 509 mirtys vyrams ir 473 mirtys moterims. Mirtingumo nuo storosios žarnos vėžio rodiklis Lietuvoje 2015 m. buvo 33,8 atvejai 100 000 gyventojų.
Vėžio registro vedėja pabrėžė, kad Lietuvoje išgyvenamumo rodikliai nors ir gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje, nes didelę įtaką išgyvenamumui turi ligos stadija jos nustatymo metu. Tik 34 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I-II stadijų, o 17 proc. abiejų lyčių pacientų iš karto nustatomas IV stadijos storosios žarnos vėžys.
Atlikus prevencinį storosios žarnos tyrimą ir gavus siuntimą kolonoskopijai gali registruotis NVI kontaktų centro telefonu 1875 arba (8 5) 278 6711.