Svarbiausia – pagrindinių rizikos veiksnių kontrolė
Profesorius P. Šerpytis išskiria tris pagrindinius rizikos veiksnius širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti.
„Tai – arterinė hipertenzija, rūkymas ir hiperlipidemija (padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje). Prie šios trijulės galima prijungti ir cukrinį diabetą.
Kalbėdamas apie rūkymą noriu pasakyti, kad valstybė turėtų pagalvoti, kaip gali padėti rūkantiems žmonėms atsikratyti šio žalingo, didelę priklausomybę sukeliančio įpročio, ypač prisidedančio prie širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo, o ne griežtinti įstatymus. Dabartinė strategija neveikia, nes tik 5 proc. visų rūkalių pavyksta atsisakyti šio įpročio.
Kalbant apie kitus širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo veiksnius, jų yra ir daugiau, pavyzdžiui, daug sočiųjų riebalų turinti mityba, nejudrus gyvenimo būdas, gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas, nutukimas, ypač kai riebalai kaupiasi pilvo srityje. Tai gali paskatinti išsivystyti cukrinį diabetą ir kitus širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančius negalavimus.
Taip pat didelę reikšmę širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti turi ankstyvų ligų ir mirčių atvejai šeimoje. Jeigu jų yra, rizika susirgti išauga kelis kartus.
Reikia nepamiršti ir streso žalos – žmonės, patiriantys daug streso, visuomet dažniau sirgs širdies ir kraujagyslių, vėžinėmis ir kitomis ligomis. Išeminės širdies ligos vis dažniau aptinkamos jaunesnio amžiaus žmonėms. Deja, nei ligoms gydyti, nei siekiant jų išvengti, stebuklingų vaistų nėra – reikia imtis priemonių, keisti gyvenimo būdą, kad tai padarytume“, – pasakoja profesorius.
Pasak jo, kol kas Lietuva pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis pirmauja Europos Sąjungoje. Tačiau kuo daugiau žmonių laiku kreipsis į gydytoją, šalins rizikos veiksnius ir laikysis paskirto gydymo, tuo sparčiau ši statistika keisis į gerąją pusę.
„Kalbant apie paskirto gydymo laikymąsi, ypač svarbu kontroliuoti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Kadangi padidėjusio cholesterolio nejaučiame, mums dėl to neskauda, gali atrodyti, kad nėra ką kontroliuoti ir liga negrėsminga. Tačiau būtent padidėjęs cholesterolis yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo veiksnių.
Geriausias padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje gydymas – tai vaistų, vadinamų statinais, vartojimas. Įrodyta, kad ilgalaikis statinų vartojimas gali ne tik sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir kardiovaskulinių įvykių bei aterosklerozės proceso organizme riziką“, – apie padidėjusio cholesterolio gydymą pasakoja prof. P. Šerpytis.
Pajutus neįprastus simptomus – kreiptis pagalbos
Profesoriaus teigimu, ne visi simptomai reiškia ligą. Pavyzdžiui, skausmą širdies plote gali sukelti daugybė priežasčių.
„Skausmas širdies plote gali būti jaučiamas ir sočiau pavalgius, per daug intensyviai pajudėjus, dėl antsvorio ir kitų priežasčių. Tačiau, jeigu asmuo priklauso rizikos grupei, pajutus neįprastus simptomus reikėtų susirūpinti. Pavyzdžiui, jeigu dusulį jaučia 60-metis, vadinasi, tikriausiai kažkas yra negerai. Ypač tuomet, jei tas skausmas yra lydimas šalto prakaito ir nukritusio spaudimo.
Svarbu laiku kreiptis pagalbos, nenumoti ranka į keistus pojūčius. Sveikata – vertybė. Jei prarasime sveikatą, prarasime viską. Čia labai svarbu atkreipti dėmesį, kad gydytojas tėra prižiūrėtojas, jis gali padėti laiku nustatyti ligą ir ją gydyti, tačiau mes patys turime rūpintis savo sveikata ir pas jį apsilankyti“, – tikina profesorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių valdymas turi didelę reikšmę ne tik sergamumui širdies ir kraujagyslių, bet ir kitomis ligomis, tokiomis kaip lėtinės plaučių ir vėžinės ligos, taip pat cukrinis diabetas ir kitos.
„Asmenims, kontroliuojantiems savo arterinį kraujo spaudimą, taip pat yra mažesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Arterinio kraujo spaudimo kontrolė dešimt kartų sumažina insulto atvejų skaičių, taip pat iki 6 kartų sumažina miokardo infarktų skaičių. Kraujo spaudimo matavimo aparatas turėtų būti kiekvieno žmogaus namuose.
Dar vienas labai svarbus dalykas – dalyvavimas prevencinėse programose. Tai ypač svarbu žmonėms, esantiems rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupėje.
Labai gaila, tačiau šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje dalyvauja tik apie 60 proc. žmonių. Dabar joje gali dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Tiesa, tam, kad prevencinės programos veiktų ir duotų rezultatų, reikia plėsti amžiaus ribas ir kviesti jose dalyvauti jaunesnio amžiaus žmones, kurie dar neturi išeminės širdies ligos, bet gali būti įvardyti rizikos veiksniai. Valstybė turėtų tai įvertinti ir geriau paskirstyti išteklius“, – pabrėžia prof. P. Šerpytis.
Pozityvus požiūris – geresnei sveikatai
Pasak profesoriaus, dar visai neseniai buvo kalbama tik apie COVID-19 pandemiją, o to rezultatas – užleistos ar laiku nediagnozuotos kitos ligos.
„Deja, apie kitas problemas ilgą laiką nebuvo kalbama, tačiau jos niekur nedingo. Be to, kai kuriems žmonėms, persirgusiems sunkios formos COVID-19 liga, atsirado širdies ritmo sutrikimų, plaučių arterijos embolizacijų. Tai – viruso pasekmės. Dabar, pandemijai aprimus, turime tiek pat daug kalbėti apie kitas, įskaitant ir širdies ir kraujagyslių ligas, priminti žmonėms, kad yra kur kas baisesnių ir kur kas dažniau žmones kamuojančių ligų“, – įsitikinęs prof. P. Šerpytis.
Jis atkreipia dėmesį į dar vieną labai paprastą, bet svarbų veiksnį, norint palaikyti geresnę sveikatą.
„Labai noriu palinkėti žiūrėti į gyvenimą pozityviau. Tai padeda ne tik vidinei būsenai, bet ir sumažina stresą, taip pat mažina širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų riziką. Sveikas žmogus visuomet nuveiks daugiau negu ligotas. O anksti diagnozavus ligą ne tik bus paprasčiau ją išgydyti, bet ir mažiau kainuos“, – teigia prof. P. Šerpytis.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!