Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas, sąnarių endoprotezuotojas, Vytautas Vengrauskas sako, kad susirūpinti reikia trimis atvejais: pastebėjus pirmuosius ligos požymius, ypač – turintiems antsvorio, o reaguoti skubiai – jei skausmai vargina ilgai, rašoma pranešime spaudai.
„Pirmasis artrozės gydymo būdas – priešuždegiminiai vaistai, tačiau ilgai juos vartojant kenčia kitos organizmo sistemos. Yra linkusių gydytis liaudiškais metodais: šiltais kompresais, atliekant įvairius pratimus, tačiau prieš užsiimant gydymu namuose, pirmiausia patariu kreiptis į gydytoją, kuris padarytų sąnario rentgeno nuotrauką, atliktų išsamią apžiūrą ir nustatytų tikslią diagnozę.
Kai nepadeda vaistai, rekomenduojama atlikti sąnario endoprotezavimą – esamą sąnarį pakeisti dirbtinu. Po šios operacijos nurimsta ilgai kankinęs skausmas, atkuriama judėjimo funkcija“, – pasakoja Alytaus apskrities S. Kudirkos, Lazdijų ir Druskininkų ligoninėse dirbantis medikas.
Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje nuo šiol atliekami modernūs sąnario artrozės gydymo būdai: kaulų čiulpų koncentrato (BMC) ir trombocitais praturtintos plazmos (PRP) injekcijos bei autologinių baltymų preparatai.
Dalis pacientų nerimauja, ar pakeistas dirbtinis sąnarys leis nevaržomai judėti – aktyviai sportuoti ir sugrįžti į daugeliui įprastą kasdienybę: ne tik vaikščioti, bet ir plaukioti, bėgioti. Gydytojas V. Vengrauskas tik patvirtina, kad sąnario endoprotezavimo tikslas ir yra leisti žmogui mėgautis visaverčiu gyvenimu be jokio skausmo, o judėjimas iš karto po operacijos netgi būtinas – šitaip užtikrinamas greitesnis gijimas.
„Dažniausiai apribojimų po sąnario endoprotezavimo praktiškai nėra“, – priduria medikas.
Nusprendęs, kad metas operacijai, pacientas turi kreiptis į ortopedą-traumatologą, kuris ir įrašys į sąnarių endoprotezavimo laukiančiųjų sąrašą. Kadangi karantinas pakoregavo gydymo įstaigų planus, jose susidariusios nemažos eilės, todėl didžiosiose šalies ligoninėse endoprotezavimo gali tekti laukti net dvejus metus. Kai kurie pacientai tiesiog nežino, kad laukdami eilėje dėl nemokamo sąnario endoprotezo gavimo, gali keisti gydymo įstaigą ir taip operaciją atlikti greičiau. Jeigu pacientas pageidauja keisti gydymo įstaigą, jis tai gali padaryti pats, į Valstybinę ligonių kasą kreipdamasis per Lietuvos paštą arba elektroniniu paštu.
Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje medicininę praktiką atlikęs gydytojas V. Vengrauskas sako, kad šalyje išaugus endoprotezavimo poreikiui, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje plečiamos sąnarių endoprotezavimo paslaugos, o suburta profesionalų komanda užtikrina specializuotą pagalbą kenčiantiems sąnarių skausmus – ypač sutrikus klubo, kelio funkcijoms: „Atlikus sąnario endoprotezavimo operaciją pacientas visuomet nukreipiamas reabilitaciniam gydymui, kurio metu prarastą judėjimo funkciją padeda atkurti ir specialistai.“
Šiuolaikinėje medicinoje egzistuoja ir kiti modernūs sąnario artrozės gydymo ir prevencijos būdai, iki atliekant sąnario endoprotezavimą. Tai – paciento kaulų čiulpų koncentrato (BMC) ir trombocitais praturtintos plazmos (PRP) injekcijos, taip pat autologinių baltymų preparatai. PRP procedūra jau ne vienerius metus yra populiari Lietuvoje, o štai BMC procedūra mūsų šalyje taikoma rečiau, nors pasaulyje – ypač vakarų Europoje – plačiai paplitusi, o prieš trejus metus pasaulyje atsiradusi autologinių baltymų procedūra įgauna pagreitį ir Lietuvoje. Klaipėdietei Rimai birželio pabaigoje kaip tik atlikta BMC procedūra, todėl moteris ramina visus dvejojančius ar bijančius: „Procedūra atliekama su narkoze, todėl skausmas nėra jaučiamas, nedidelis jis ir po procedūros – tik šiek tiek juntamas veržimas. Rezultatų dar laukiu, bet bandyti tikrai verta.“
Gydytojas V. Vengrauskas pastebi, kad taikant šias procedūras ankstyvose stadijose galima pristabdyti artrozės progresavimą, ženkliai sumažėja skausmas. Ne veltui PRP procedūros yra tokios populiarios sporto medicinoje. Sportininkams ypatingai svarbu išlaikyti gerą sąnario funkciją, išvengti skausmo ir galimų sąnario pažeidimų, dar iki jiems atsirandant – PRP terapijomis to galima pasiekti, pristabdant artrozinius pakitimus.
„Šios procedūros turi didžiulį potencialą gydyti įvairius susirgimus – ypač sukeliančius ūminį ir lėtinį skausmą. Procedūros yra saugios, tačiau kaip ir kiekvienos intervencijos metu – išlieka nedidelė komplikacijų rizika“, – pasakoja gydytojas V.Vengrauskas. Šios pažangios terapijos nėra valstybės kompensuojamos, tačiau vis dažniau taikomos mūsų šalies ir užsienio ligoninėse.
