Vis dėlto specialistai pastebi, kad karantinas pablogino situaciją – dėl nuolat jaučiamo nerimo psoriazė tik ūmėja, o žmonės vis dar linkę ligą neigti. Tiek psichiatrai, tiek dermatovenerologai tikina, kad šios įvairias gyvenimo sritis veikiančios ligos nereiktų gėdytis ir slėpti. Mat ilgą laiką nesikreipiant pagalbos, negydant psoriazės, didėja kitų lėtinių ligų rizika.
Viena vertus, karantino metu leidžiant laiką tik artimųjų rate, mažėja sergančiųjų gėdos jausmas dėl psoriazės bėrimų. Tačiau neretam pandemijos, nuolatinių suvaržymų keliama nežinia ir nerimas paskatina ligos paūmėjimą. Net ir tų pacientų, kurie karantino metu su gydytoju konsultavosi nuotoliniu būdu, odos ligos dažnai progresavo, tikina J. Grigaitienė.
Vis dėlto, anot jos, atvykusieji konsultuotis buvo atviresni nei prieš pandemiją. Specialistė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti tai, kad pacientai mažiau bendrauja, rečiau susitinka su aplinkiniais: „Karantino metu psoriaze sergantieji konsultavosi ne tik atvykę į gydytojo kabinetą, bet ir nuotoliniu būdu.
Galima pastebėti, kad kalbėdami su dermatovenerologu, pacientai dabartiniu laikotarpiu yra linkę labiau atvirauti nei įprastai, nes daugelis išsiilgę socialinio kontakto. Paprastas klausimas „Kaip sekasi?“ dažnai leidžia išgirsti daug daugiau, nei tikiesi, – pasakoja J. Grigaitienė. – Vis dėlto vieni ieško sprendimų, kaip ligą suvaldyti, pastebėję smulkius bėrimus ar pleiskanojimą galvos odoje, kiti kreipiasi konsultacijai jau su labai gausiais išbėrimais, sąnarių ar nagų pažeidimais. Tuomet kalbėtis kur kas sunkiau – tie pacientai, kurių psoriazės bėrimai itin pastebimi, pavyzdžiui, yra ant plaštakų ar veido, jaučiasi labiau sutrikę.
Konsultacijos metu jie gėdijasi nusirengti, apnuoginti bėrimus, nes jaučiasi nepatrauklūs, o kartais jiems nemalonu pasakoti net ir apie savijautą, dėl ligos patiriamą stresą.“
Anot specialistės, tai, kad šia autoimunine liga sergantieji gėdijasi savo kūno, gydytojams yra suprantama, nes absoliuti dauguma pacientų jaučiasi stigmatizuojami. Tačiau nereiktų bandyti su liga susitaikyti slepiant bėrimus po rūbais ir vengiant lankytis viešose vietose. Įtarus pirmuosius ligos simptomus, labai svarbu kuo greičiau ieškoti būdų, kaip ligą suvaldyti. Pastebėjus net nedidelius bėrimus reiktų kreiptis į specialistą, nes negydoma psoriazė ūmės bei didės kitų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto ar širdies kraujagyslių ligų, išsivystymo rizika. Dermatovenerologui svarbu išgirsti, kaip jaučiasi sergantysis, apžiūrėti jo odą. Po atviro pokalbio su pacientu specialistas, įvertinęs ligos sunkumo laipsnį, paskiria gydymą vietinio poveikio priemonėmis, fototerapija arba, prireikus, sisteminiais medikamentais.
J. Grigaitienė, pristatydama Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojų organizuojamą švietėjišką projektą, teigia, kad būtina ryžtis vizitui pas specialistą, nes net ir sergantys vidutine ar sunkia psoriaze gali suvaldyti ligą ir turėti sveikai atrodančią odą.
Pagalbos neieškojimas – savita gynyba
Vis dėlto, sergantieji psoriaze gali jausti gėdą ne tik dėl nuolatinių aplinkinių žvilgsnių, klaidingos nuomonės, kad liga užkrečiama, bet ir dėl pačių pacientų išankstinio įsivaizdavimo, kad bus atmesti, nepriimti, tikina „Asmens sveikatos klinikos“ psichiatrė Lina Matutytė.
„Fiziniai simptomai, kaip, pavyzdžiui, skausmingi odos pažeidimai, kurie niežti, peršti, kraujuoja, neigiamai veikia pacientų bendrą savijautą ir dažnai gali sukelti net ir pykčio, bejėgiškumo jausmus, nerimą, sutrikdyti miegą. Tiek tikra, tiek įsivaizduojama pacientų stigmatizacija gali lemti socialinį atsiribojimą, izoliaciją. Dėl ligos paūmėjimų pacientai gali pradėti vengti dalyvauti renginiuose, draugų susibūrimuose bei kitose socialinėse veiklose, gali sumažėti produktyvumas, rastis problemų mokykloje, darbe. Be to, įvairių tyrimų duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis psoriaze sergančiųjų patiria depresijos simptomus, o sunkesniais atvejais gali būti diagnozuojama klinikinė depresija, atsirasti suicidinių minčių“, – pasakoja L. Matutytė.
Sergantiesiems psoriaze rekomenduojama atkreipti dėmesį į emocinę savijautą, daugiau laiko skirti pokalbiams su artimaisiais, poilsiui, suderinti miego režimą. Tačiau pirmiausias žingsnis – ieškoti gydymo būdų.
Psichiatrė pastebi, kad sergančiųjų atidėliojimas kreiptis pagalbos gali būti tarsi savita gynyba, kuomet žmogus neigia, kad serga psoriaze: „Nors toks tikrovės atmetimas trumpam ir gali sumažinti ligos keliamą nerimą, negydoma psoriazė gali ženkliai apsunkinti tolimesnę ligos eigą, todėl neverta delsti kreiptis į gydytoją. Pripažinus ligą, galima pritaikyti gydymo planą, bandyti susigyventi su liga. Juolab, kad šiuo metu yra galimybių efektyviai kontroliuoti ligą“.
Tačiau psoriazę svarbu priimti ne tik pačiam sergančiajam. Aplinkinių palaikymas ir supratimas, o esant reikalui, ir paskatinimas, taip pat yra būtinas.
„Pacientams reikalingi saugūs ryšiai, asmenys, su kuriais galėtų pasidalinti iškylančiais rūpesčiais, jausmais. Sergančiajam svarbu žinoti, kad šiame kelyje jis nėra vienas – pasaulyje 2–3 proc. žmonių serga šia liga. Tačiau šiuolaikinės medicinos priemonės ir nuolatinis specialistų dėmesys leidžia suvaldyti ligos simptomus. Todėl pastebėjus, kad artimasis serga psoriaze, tačiau nesiryžta kreiptis pagalbos ar ligą neigia, svarbu jį edukuoti ir paskatinti ieškoti sprendimų“, – pataria L. Matutytė.
Kur kreiptis?
Įtarus psoriazę, pastebėjus odos bėrimus, specialistai rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertinęs būklę ir pasitvirtinus įtarimams, nukreips pas dermatovenerologą. Į gydytoją dermatovenerologą taip pat galima kreiptis tiesiogiai. Jis, psoriazei pasitvirtinus, kartu su pacientu išsamiai aptaria sergančiojo būklę, diagnozę, parengia gydymo planą: skiria, tęsia ar keičia vietinio poveikio, tradicinius cheminius vaistus arba biologinę terapiją, kuri šiuo metu yra inovatyviausias ir efektyviausias būdas psoriazei suvaldyti.