Pasak gydytojos, atlikus kepenų ir kasos funkcijų kraujo tyrimus kas antram, besikreipiančiam dėl virškinimo problemų, nustatomi kepenų ir kasos funkcijos sutrikimai.
Ar maistas daugelio ligų priežastis?
Ar maistas daugelio ligų priežastis? Maisto pramonėje gaminamas vis saldesnis ir riebesnis maistas. Daug kartų perdirbti, saldikliais ir konservantais prisotinti maisto produktai tampa beverte, sunkiau virškinama žaliava – toks maistas nepatenkina organizmui reikalingų medžiagų poreikio. Beveik nebeliko natūralių maisto produktų, maistas kaloringesnis, vartojama daugiau prieskonių, kitų priedų, todėl kyla noras daugiau ir dažniau valgyti.
Darbo rinkoje žmogiškuosius išteklius ima keisti robotai, todėl žmonių fizinis aktyvumas mažėja. Mažėjant fiziniam aktyvumui, o maistui turint daugiau kalorijų, žmonės pradeda tukti. Taigi maistas, užuot atlikęs savo pagrindinę funkciją, iš tikrųjų sutrikdo mūsų organizmo veiklą.
Virškinimo trakto ligos
Kiekvienas asmuo yra pajutęs tam tikrų virškinimo trakto sutrikimų ir trumpų apsinuodijimų. Statistika rodo, jog kas dešimtas žmogus serga virškinimo trakto ligomis, tačiau to net neįtaria. Bendrinius simptomus – dažną nuovargį, apetito sutrikimus, nemigą, sumažėjusį darbingumą, žmonės sieja su nuovargiu darbe ir yra linkę ignoruoti.
Tačiau šie simptomai gali signalizuoti apie virškinimo trakto ligas. Organizmui nepasisavinant reikalingų medžiagų, vystosi mažakraujystė, ima trūkti vitaminų. Tai tarsi grandininė reakcija – visi cheminiai procesai išbalansuoja žmogaus organizmą, galiausiai kyla rizika susirgti net su virškinimu nesusijusiomis ligomis. Laboratorijose atliekami kraujo tyrimai atskleidžia, kad labai dažni kepenų ir kasos funkcijų sutrikimai, žarnyno, t. y. opaligės, bei skrandžio ligos.
Žmonės neretai šias ligas užmaskuoja įvairiais papildais, medikamentais, virškinimą gerinančiais preparatais. Vaistais nereikėtų piktnaudžiauti, gydant opaligę, ją galima išgydyti, tačiau delsiant – opos perforuoja, pratrūksta ir atsiranda sudėtingų komplikacijų. Pažengusi liga atrandama, kai vėžinės ląstelės perauga ar atsiranda metastazės į kitus organus. Tad nereikėtų laukti ir geriau laiku išsitirti.
Simptomai, atspindintys virškinimo trakto ligas
Pavalgius iš karto jaučiami specifiniai simptomai – skausmas skrandžio duobutėje arba epigastriume. Gali kamuoti pilvo pūtimas, viduriavimas, užkietėję viduriai, rūgšties jutimas gerklėje arba bendriniai simptomai – nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas. Pajutus skausmą, būdingą šitoms ligoms, kreipiamasi į gydytojus ir ieškoma priežasties. Deja, dažnai žmonės, jaučiantys bendrinius simptomus, į medikus nesikreipia, o bando laukti, pailsėti, tačiau, jei pojūčiai tęsiasi keletą dienų, – būtina kreiptis į medikus ir ieškoti negalavimų priežasties.
Nuo kokių tyrimų reikėtų pradėti aiškintis virškinimo sutrikimus?
Pakitimų kraujyje gali atsirasti nors ir jaučiamasi visiškai gerai, todėl pasitikrinti sveikatą reikia profilaktiškai, kol dar nekamuoja simptomai. Virškinimo sistema – ne išimtis.
Pirmiausia reikėtų atlikti elementariausią – bendrą kraujo tyrimą, galintį įvertinti anemijos ar uždegimų riziką. Taip pat vertėtų ištirti kepenų fermentus, kasos funkciją, nustatyti, ar nesergama B ir C hepatitais, kurie net 20–30 metų gali tūnoti organizme visiškai nebylūs. Deja, kepenų skausmas ar kiti simptomai nekamuoja ir tik išsivysčius kepenų cirozei ar net vėžiui aptinkama, kad to priežastis – virusiniai hepatitai. Be to, būtina išsitirti dėl H. Pylori bakterijų, kurios dirgina skrandį ir žaloja organizmą. Atlikus kraujo tyrimus, galima nustatyti ligą, išsiaiškinti jos priežastį ir atitolinti padarinius. Jeigu randama pakitimų, tuomet pasitelkiami instrumentiniai tyrimai: ir echoskopija, ir gastrofibroskopija, ir sudėtingesni metodai diagnozei patikslinti.
Skaitykite daugiau čia.