Gali turėti įtakos ir vaisingumui
Skydliaukės sutrikimus galime pajusti ne iš karto, bet pasekmes kentėti visą gyvenimą. Tiroksinas ir trijodtironinas (T4 ir T3) yra du hormonai, kurie reguliuoja ir kontroliuoja medžiagų apykaitą – procesą, kurio metu organizmas maistą paverčia energija. Tai turi įtakos kūno temperatūrai, širdies ritmui ir kitoms gyvybinėms funkcijoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Nordclinic“ gydytojos endokrinologės – andrologės Aistės Kondrotienės teigimu, T4 ir T3 yra būtini organizmo augimui, ypač vaisiaus vystymosi ir vaikystės laikotarpiu. Jie padeda reguliuoti kaulų, raumenų ir kitų organų bei neuronų ir smegenų ląstelių augimą, yra svarbūs širdies veiklai. Be to, veikia virškinimo sistemą, gali turėti įtakos nuotaikai ir psichinei būklei, reguliuoja kūno svorį. Moterims dėl mažo skydliaukės hormonų kiekio gali sutrikti menstruacijų ciklas, kilti iššūkių pastoti ir padidėti persileidimo rizika. Vyrams sutrikusi skydliaukės veikla gali lemti sumažėjusį spermatozoidų skaičių ir judrumą.
Nekaltais atrodantys simptomai – tiksinti bomba
Pagal kokius požymius atskirti – skydliaukė gamina per mažai ar per daug hormonų? Gydytoja A. Kondrotienė atkreipė dėmesį, kad jei skydliaukė gamina per mažai hormonų, pasireiškia hipotirozė, kurios pagrindiniai simptomai gali būti: nuovargis, vangumas, išsekimo jausmas net ir pakankamai išsimiegojus, svorio didėjimas, šalčio netoleravimas, vidurių užkietėjimas, sausa oda, plaukų slinkimas, depresija ir atminties sutrikimai.
Kai skydliaukė gamina per daug hormonų, pasireiškia hipertiroidizmas, kurio simptomai yra: svorio kritimas, greitas ar nereguliarus širdies plakimas, nerimas, nuotaikos pokyčiai: depresija, nerimas ar dirglumas, drebulys, prakaitavimas, karščio netoleravimas, plaukų slinkimas, miego sutrikimai.
„Jei jaučiami minėti simptomai, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris gali atlikti skydliaukės tyrimus ir nustatyti, ar yra liga. Reikia atkreipti dėmesį, kad simptomus gali būti sunku pastebėti, nes jie dažnai būna neaiškūs ir nespecifiniai, be to, gali sutapti su kitų sveikatos sutrikimų požymiais“, – sakė gydytoja A. Kondrotienė.
Skydliaukės funkcijai įvertinti ir skydliaukės ligai diagnozuoti gali būti atliekami keli tyrimai, dažniausi iš jų yra: TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono) kiekio, Laisvojo T4 (tiroksino), pagrindinio skydliaukės hormono, bendras T3 (trijodtironino) kiekio tyrimai. Taip pat gali būti atliekamas skydliaukės antikūnų kraujo bei ultragarsinis ir kiti tyrimai, priklausomai nuo individualios situacijos.
Negydant gresia sunkios komplikacijos
Pasak gydytojos A. Kondrotienės, itin svarbu nedelsti, nes negydomi skydliaukės hormonų sutrikimai gali lemti daugybę komplikacijų – gūžį (difuzinę strumą), kuris gali sukelti kaklo deformacijas, rijimo ar kvėpavimo pasunkėjimą. Dauguma skydliaukės mazgų yra nepiktybiniai, tačiau kai kurie gali būti vėžiniai.
Išauga širdies ligų rizika, gali sumažėti kaulų tankis, todėl padidėja lūžių ir osteoporozės rizika. Reta, bet gyvybei pavojinga sunkios hipotirozės komplikacija – Miksedema, kai organizmo funkcijos sulėtėja iki sąmonės netekimo. Titotoksinė krizė – gyvybei pavojinga sunkios hipertirozės komplikacija, kai organizmo medžiagų apykaita pagreitėja iki pavojingo lygio.
Skydliaukės ligų gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo ir sunkumo. Įprastai, hipotirozė gydoma sintetiniais skydliaukės hormonų pakaitiniais vaistais. Hipertirozė gali būti gydoma vaistais, kurie slopina skydliaukės hormonų gamybą arba blokuoja skydliaukės hormonų poveikį. Esant skydliaukės vėžiui ar didelėms gūžio formoms, gali būti rekomenduojama operacija, kurios metu pašalinama visa skydliaukė arba jos dalis. Žmonėms, turintiems lengvų skydliaukės sutrikimų, gali neprireikti neatidėliotino gydymo, tačiau jiems reikės reguliarios stebėsenos, kad jų būklė nepablogėtų.
Kur slypi skydliaukės sutrikimų priežastys?
Skydliaukės hormonų sutrikimus gali sukelti įvairūs veiksniai. Vienas pagrindinių – autoimuniniai sutrikimai, pavyzdžiui, Hašimoto tiroiditas (hipotirozė) ir Greivso liga (hipertirozė). Šios būklės atsiranda, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę. Dar viena priežastis – jodo trūkumas, reikalingas skydliaukės hormonų gamybai. Gydytoja A. Kondortienė atkreipė dėmesį, kad Lietuva laikoma jodo deficito regionu. Esant žymiam jo trūkumui vystosi gūžys, hipotirozė, intelekto ir raidos sutrikimai, padidėja skydliaukės vėžio rizika. Jei nėštumo metu būsimai mamai trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi, sutrinka vaisiaus nervinės sistemos vystymasis.
Per parą suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 150 mikrogramų jodo. Nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi jodo poreikis išauga – turėtų siekti 200–250 mikrogramų per parą. Svarbu pažymėti, kad per didelis jodo kiekis taip pat gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl labai svarbu laikytis paros suvartojimo rekomendacijų.
Radioterapija, gydymas radioaktyviuoju jodu ir aplinkos radiacija taip pat gali daryti įtaką. Pastebima, kad skydliaukės sutrikimai dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, ypač vyresnėms nei 60 metų moterims. Nėštumas gali turėti įtakos skydliaukės funkcijai, kai kurioms moterims skydliaukės sutrikimai išsivysto nėštumo metu arba po jo. Vaistai, pavyzdžiui, amiodaronas, ličio preparatai, gali sutrikdyti skydliaukės funkciją ir sukelti hipotirozę arba hipertirozę. Rūkymas, stresas ir netinkama mityba taip pat gali turėti įtakos skydliaukės funkcijai. Vis dėlto neretai tiksli skydliaukės hormonų sutrikimo priežastis išlieka nežinoma, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir laiku pradėti gydymą siekiant išvengti komplikacijų.