Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 625 susirgimai lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI (gonorėja –70 atvejų, sifilio – 158 atv., chlamidiozės – 397 atv.). Lyginant pernai metų sergamumo rodiklius su užpernai, sergamumas chlamidioze išaugo, gonorėja – sumažėjo, sifiliu – išliko stabilus.
Beveik pusė (47,5 proc.) visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15-29 metų, t. y. jaunimo amžiaus grupėje.
Kauno klinikų dermatovenerologė V. Kučinskienė pastebi, kad pastaraisiais metais Lietuvoje lytiškai plintančių infekcijų registruojama mažiau – žmonės tampa sąmoningesni ir labiau rūpinasi savo sveikata, ateina pasitikrinti.
Kokios venerinės ligos Lietuvoje dažniausiai diagnozuojamos?
Lietuvoje registruojamos dažniausios trys lytiškai plintančios infekcijos – sifilis, gonorėja ir chlamidiozė (chlamidinė infekcija).
Pagal ULAC, sifilis sukeliamas, kai blyškioji treponema į organizmą patenka per gleivines (lyties organus, burną, tiesiąją žarną) ar odos pažeidimus vaginalinių, oralinių ar analinių lytinių santykių metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra bėrimų. Bėrimai dažniausiai būna ant išorinių lyties organų, makšties gleivinėje, tiesiojoje žarnoje, išangėje, taip pat gali atsirasti ant lūpų ar burnoje.
Gonorėją sukelia Neisseria gonorrhoeae bakterija, į organizmą patenkanti per gleivines lytinių santykių metu.
Chlamidinė infekcija – labiausiai paplitusi lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis. Ši infekcija yra perduodama visų rūšių – vaginalinių, analinių bei oralinių lytinių santykių metu. Kiekvienas lytiškai aktyvus asmuo gali užsikrėsti chlamidine infekcija ir kuo didesnis lytinių partnerių skaičius, tuo didesnė rizika užsikrėsti. Didžiausią riziką užsikrėsti infekcija turi paauglės ir jaunos moterys dėl nepilnai subrendusio gimdos kaklelio, kuris jautresnis infekcijai.
Gydytoja V. Kučinskienė sako, kad pacientus į gydymo įstaigą atveda neramumas dėl atsitiktinių lytinių santykių.
„Profilaktinė patikra yra suintensyvėjusi. Pacientai linkę pasitikrinti, turi daugiau žinių, yra daugiau galimybių. Dabar yra ir greiti tekstai, kuriuos galima atlikti laboratorijoje, nebūtinai reikia kreiptis į gydytoją, – sako V. Kučinskienė.
– Visgi rezultatus reikia mokėti analizuoti, todėl geriau pasitarti su gydytoju, juolab, jei prisireikia antibiotikų.“
Pirmieji simptomai tylūs, vėlesni – su liūdnomis pasekmėmis
Dermatovenerologė sako, kad lytiškai plintančios ligos dažniausiai nesukelia jokių simptomų ar klinikinių požymių, todėl infekcija užsikrėtę pacientai dažnai nesikreipia, nes net neįtaria, kad serga.
„Pacientai simptomus pajunta dažniausiai tada, kai būna vėlu, kai išaiškiname arba labai užleistus atvejus, arba jau pasireiškia komplikacijos, – sako V. Kučinskienė.
Dažnai, kai ligų simptomai jaučiami ar matomi, kreiptis pas gydytojus būna per vėlu – gresia skaudžios komplikacijos.
V. Kučinskienė sako, kad lietuviai pakankamai nebailūs dėl patikros pas venerologą. Kai kurie venerinių ligų atvejai diagnozuojami ir gydymas skiriamas kitų specialistų.
Daugelį metų dalis asmenų, užsikrėtusių sifiliu, gali neturėti ar nepastebėti jokių infekcijos požymių, todėl jiems vystysis vėlyvojo sifilio komplikacijos. Pirminis sifilis dažniausiai pasireiškia viena opa ir limfmazgių kirkšnių srityje padidėjimu. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų praeina nuo 10 iki 90 dienų. Antrinis sifilis pasireiškia bėrimu, prasidedančiu vienoje ar keliose kūno srityse, praėjus 3-6 savaitėms po pirminio bėrimo atsiradimo ant odos bei gleivinėje. Atsiranda įvairūs neniežtintys bėrimai lyties organų gleivinėje, sifilinė angina, baltos dėmelės, padidėja daugelis limfmazgių, informuoja ULAC.
Praėjus 2-7 dienoms po užsikrėtimo gonorėja, vyrams infekcija pasireiškia pūlingomis išskyromis iš šlaplės, deginimo jausmu, skausmu šlapinantis, kartais atsiranda skausmas sėklidėse. Moterims infekcija pasireiškia nežymiais simptomais arba dauguma moterų nejaučia jokių negalavimų. Net jei moterys turi nusiskundimų, jie būna panašūs į šlapimo pūslės ar makšties uždegimą. Dažniausi simptomai moterims – skausmingas šlapinimasis, pagausėjusios ir pakitusios makšties išskyros, kraujavimas tarp mėnesinių. Užsikrėtus gonorėja per analinius santykius, požymiai tiek vyrams, tiek moterims gali pasireikšti išangės niežuliu, šlapiavimu, kraujavimu ar skausmingu tuštinimusi. Gerklėje infekcija pasireiškia skausmu, bet dažniausiai negalavimų nesukelia.
Chlamidinė infekcija žinoma kaip „tyli“ infekcija, nes dažniausiai užsikrėtę asmenys neturi jokių simptomų ar nusiskundimų. Moterims klinikinių požymių būna tik iki 30 proc., vyrams – iki 75 procentų. Susirgimo chlamidioze požymiai pasireiškia praėjus 7–14 dienų po užsikrėtimo. Moterims dažniausiai pasireiškia būdingi simptomai: gleivingos ar pūlingos makšties išskyros, skausmingas šlapinimasis, kraujas po lytinių santykių, skausmai apatinėje pilvo dalyje ar lytinių santykių metu, pagausėjusios menstruacijos. Chlamidinė infekcija iš gimdos kaklelio gali giliau prasiskverbti į šlapimo – lyties organus ir sukelti mažojo dubens uždegiminę ligą. Tuomet pakyla temperatūra, skauda pilvo apačią.
Vyrams chlamidiozė gali pasireikšti baltomis ar skaidriomis išskyromis iš šlapimkanalio (šlaplės), deginimo jausmu šlapinantis. Kartais vyrai jaučia pasunkėjusį šlapinimąsi ar niežulį aplink šlaplės kanalą. Chlamidijos gali patekti į gilesnius vyro šlapimo ir lyties organus ir sukelti sėklidės, sėklidės prielipo uždegimą, pasireiškiantį skausmu kapšelyje, jo padidėjimu. Prasidėjus prostatos uždegimui, atsiranda maudžiami skausmai kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, sėklidžių, šlaplės srityse, padažnėja šlapinimasis, ypač naktį, susilpnėja lytinis pajėgumas, gali pakilti temperatūra, rašoma ULAC svetainėje.
Pasekmės itin skaudžios
Gydytoja sako, kad lytiškai plintančių komplikacijos yra ypač skausmingos. „Jeigu užsikrečiama chlamidinė infekcija, tai dažniausia ir grėsmingiausia komplikacija jauniems žmonėms – uždegiminės ligos, dažniausiai mažojo dubens uždegimai, kurie vėliau gali komplikuotis nevaisingumu ir nesivystančiu nėštumu moterims, persileidimais, – sako gydytoja V. Kučinskienė.
– Sifilio atveju – diagnozuojami neurosifilis, akių sifilis, kardiosifilis, dėl sifilio gali ištikti insultas, kankinti psichiniai susirgimai, gali būti pažeidžiama širdis, didžiosios kraujagyslės, gali vystytis aortos aneurizma, o ji gali plyšti, tuomet bus reikalinga ir operacija.
Gonorėja irgi gali sukelti nevaisingumą ir tam tikrų organų, kaip gerklės, tiesiosios žarnos uždegimus, jeigu ta yra analiniai santykiai.“
Jei motina nežino, kad serga venerine liga ir pastoja, didelė tikimybė, kad ir jo vaisius gimęs atsineš šią ligą.
„Pastarųjų metų statistika kiek palankesnė. Praeitais metais buvo vienas įgimto sifilio atvejis, šiais metais toks atvejis dar nėra registruotas. Visgi per metus pasitaiko 2-3 atvejai“, – sako gydytoja.
Jei pastojusi moteris serga chlamidine infekcija, kūdikiui galimas akių užkrėtimas, kitos infekcijos – nors tokie atvejai ir reti.
Medikai ypač atkreipia dėmesį dėl sifilio, mat ši liga kūdikiams gali atnešti apsigimimus.
Negydoma chlamidiozė progresuoja. Kaip ir pati infekcija, taip ir pažeidimai, kuriuos ji sukelia dažnai būna „tylūs“. Negydoma chlamidiozė moterims išplinta į gimdą ar kiaušintakius, sukeldama mažojo dubens uždegimą. Infekcija sukelia ilgalaikius pakitimus kiaušintakiuose, gimdoje ir aplinkiniuose audiniuose. Šiuos pakitimus lydi lėtinis pilvo apačios skausmas, nevaisingumas ir negimdinis nėštumas. Chlamidinė infekcija padidina ŽIV užsikrėtimo riziką, informuoja ULAC.
Negydoma gonorėja sukelia sunkias ir ilgalaikes komplikacijas tiek vyrams, tiek moterims. Moterims dažniausia komplikacija yra mažojo dubens uždegimas. Simptomai gali būti išreikšti silpnai, tačiau būna ir labai sunkūs – tai ūmus pilvo skausmas ir karščiavimas, lėtiniai pilvo skausmai, gali vystytis vidinis pūlinys. Uždegimas pažeidžia kiaušintakius, padidina negimdinio nėštumo riziką bei sukelia nevaisingumą.
Ar lytiškai plintančiomis ligomis dažniau užsikrečiama vasarą?
Gydytoja sako, kad sezoniškumas plisti venerinėms ligoms neturi įtakos.
„Jų plitimui yra reikšmingos kitos priežastys, pavyzdžiui, rizikinga lytinė elgsena, partnerių kaita, atsitiktiniai lytiniai santykiai, barjerinės kontracepcijos nenaudojimas. Taip pat ir lytinių santykių atmaina: didesnę riziką kelia analiniai, oraliniai lytiniai santykiai, neįprasti vaginaliniai,“ – sako gydytoja.
Dermatovenerologė teigia, kad vasarą pacientų vizitų nepadaugėja, tačiau nustatyti, kada žmonės užsikrečia venerinėmis ligomis yra sunku. Tarkime, užsikrėsti pacientas galėjo vasarą, o neramios mintys į gydytojo kabinetą galėjo atginti ir žiemą.
Kaip apsisaugoti?
Dermatovenerologė tvirtina, kad efektyviausia apsauga nuo lytiškai plintančių ligų – abipusė monogamija ir pastovi patikra.
Renkantis rizikingus lytinius santykius su nepastoviais ar atsitiktiniais partneriais, gelbėja prezervatyvai, tačiau ir šie ne visuomet apsaugo.
„Prezervatyvas labiau neapsaugos nuo virusinių ligų, tačiau kai kada negelbės ir nuo bakterinių“, – sakė gydytoja.
Efektyviausia apsauga – abipusė monogamija ir pastovi patikra. Su antibiotikais, o kai užleisti atvejai, sunkiau gydomi.