Vien širdies nepakankamumu, kuris yra bet kurios pavėluotai išaiškintos arba netinkamai gydytos širdies ligos pasekmė, mūsų šalyje serga per 100 tūkst. žmonių. Beveik 17 tūkst. pacientų, kuriems pirmame gydymo etape buvo įrašyta širdies nepakankamumo diagnozė, per praėjusius metus buvo paguldyti į ligoninę dėl ligos paūmėjimo, rašoma pranešime spaudai.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) Širdies nepakankamumo darbo grupės inicijuotame forume „Širdies nepakankamumo epidemija: lūžio taškas“ už sveikatos apsaugą atsakingi specialistai, medikai vienbalsiai tvirtino, kad sergamumas širdies nepakankamumu Lietuvoje jau siekia epidemijos lygį.
Forume pranešimus skaitė ir diskutavo Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius, Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė, VUL Santaros klinikų prof. Jelena Čelutkienė, Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Žydrūnė Baigienė, SAM Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė, LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė, VU MF prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius, Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė Tatjana Pirmaitienė.
Pasak Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovo R. Gurevičiaus, sergančiųjų širdies nepakankamumu skaičius didėja visose amžiaus grupėse, dažniau ši liga diagnozuojama moterims nei vyrams. Širdies nepakankamumas kaip gretutinė mirties priežastis sudaro milžinišką lyginamąjį svorį, kuris vis didėja: nuo 41,7 proc. iki 52,3 procentų. Nerimą kelia ir vis didėjantis letalumas (t.y. kokia dalis iš susirgusiųjų miršta ligoninėje) nuo ūminio širdies nepakankamumo. Jei 2009 metais jis sudarė 10 proc., tai 2016 – jau 16,5 procento.
„Įdomu tai, kad šiai ligai yra būdingas regioniškumas, tai reiškia, kad vienose savivaldybėse sergamumas yra gerokai didesnis nei kitose”, – pastebi R. Gurevičius. Didžiausias sergamumas yra Raseinių, Jonavos ir Rokiškio savivaldybėse, mažiausias – Vilniaus ir Visagino miestų, Utenos rajono savivaldybėse.
Liga – nepagydoma, bet valdoma
Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per praėjusius metus užfiksuota daugiau nei 500 tūkst. apsilankymų pas šeimos gydytojus dėl širdies nepakankamumo ir hipertenzinių ligų su širdies nepakankamumu. Dėl šių diagnozių per praėjusius metus gydytojai specialistai suteikė beveik 41 tūkst. konsultacijų; buvo suteikta ir beveik 44 tūkst. specializuotų ambulatorinių, dienos stacionaro, stebėjimo paslaugų bei brangiųjų tyrimų ir procedūrų.
Šeimos gydytojų konsultacijoms dėl širdies nepakankamumo per praėjusius metus buvo išleista beveik 6 mln., gydytojų specialistų konsultacijoms – beveik 800 tūkst., o specializuotų ambulatorinių, dienos stacionaro, stebėjimo paslaugų bei brangiųjų tyrimų ir procedūroms – beveik 1 mln. eurų. Stacionarinių paslaugų per praėjusius metus buvo suteikta už 23,6 mln. eurų.
Pasak VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės prof. J. Čelutkienės, širdies nepakankamumas yra nepagydoma, progresuojanti, tačiau valdoma būklė. Būdingiausi jos klinikiniai požymiai ir simptomai: nepaaiškinamas nuovargis, dusulys, padažnintas širdies plakimas, kulkšnių patinimas. Turint bent menkiausių įtarimų dėl savo sveikatos, būtina nedelsti ir pasikonsultuoti su medikais, mat minėta liga gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimus, kurie yra dažniausia pacientų mirties priežastis.
Sunkiausia būklė yra pacientų, kurie pateko į ligoninę dėl širdies nepakankamumo. Statistika rodo, kad beveik 40 proc. jų miršta per vienerius metus nuo patekimo į ligoninę. „Tai itin didelis skaičius. Labai mažai yra ligų, kur hospitalinis mirštamumas siektų 10-17 procentų. Jei pacientams skiriamas teisingas gydymas, jie išmoksta tinkamai savimi rūpintis, tai išgyvenamumo rodikliai gerėja, todėl pacientų švietimas yra būtinas, – kalba prof. J. Čelutkienė. – Jau daugiau nei 2 metai yra žinoma apie medikamentą, kuris sukėlė tikrą proveržį gydant širdies nepakankamumą, deja, kol kas jis nėra prieinamas Lietuvoje, nors daugelyje šalių pacientai jį jau vartoja ir mes galime tik su pavydu stebėti tų šalių gydymo rezultatus“.
Specializuotos paslaugos pacientams
Praėjusius metus Lietuvoje galima vadinti proveržio, gydant širdies nepakankamumą, metais, nes buvo atidaryti pirmieji kabinetai, kuriuose dirbanti kardiologo ir slaugytojo komanda teikia specializuotas paslaugas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Šiuose kabinetuose gali apsilankyti ir su medikais pasikonsultuoti žmonės, kurie metų bėgyje dėl šios ligos gulėjo ligoninėje.
Per praėjusius metus buvo atidaryti 7 specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose buvo konsultuoti 157 pacientai. Planuojama, kad ateityje šalyje veiks 29 tokie kabinetai.
Lietuvoje, pradėjus kurti specializuotus kabinetus pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, iškilo būtinybė paruošti kardiologus ir slaugytojus, kurie specializuotųsi dirbdami su širdies nepakankamumu sergančiais pacientais. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas organizavo dviejų mėnesių trukmės kursus slaugytojams ir dviejų savaičių – gydytojams kardiologams. Juos baigė 20 gydytojų ir 27 slaugytojai, planuojama, kad šiemet bus apmokyta dar 10 gydytojų ir slaugytojų.
„Aktyviai veikiantis šių kabinetų, kuriuose itin svarbus vaidmuo tenka slaugytojams, įvertinantiems paciento būklę, supažindinantiems su sveikos gyvensenos ypatumais, tinklas, diagnostinio testo ir medikamentinio gydymo prieinamumas yra artimiausi siekiai, kuriuos reikia įgyvendinti, norint pacientams suteikti kokybiškas paslaugas“, – įsitikinusi prof. J. Čelutkienė.
Pasak Tatjanos Pirmaitienės, Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentės, sergant šia liga didelis vaidmuo tenka gyvenimo būdui, t. y. mitybai ir fiziniam aktyvumui, todėl pacientams būtina suteikti reikiamų žinių.
„Žinant, kaip taisyklingai maitintis, koks fizinis aktyvumas yra tinkamas daug lengviau valdyti ligą, apsisaugoti nuo komplikacijų ir nepatekti į ligoninę. Specializuotuose kabinetuose pacientai to ir mokomi. Jiems labai svarbu išmokti gyventi su liga, todėl yra reikalinga savalaikė ir pastovi edukacija, o tai ir vyksta minėtuose kabinetuose. Pavyzdžiui, kai man pasakė, kad sergu širdies nepakankamumu, tai itin trūko žinių ir informacijos. Atrodė, kad kuo daugiau žinosiu, tuo greičiau pasveiksiu“, – ligos pradžią prisimena T. Pirmaitienė ir prisipažįsta, kad pacientams itin skaudu žinoti, kad daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, bet, deja, ne Lietuvoje, sergantiems yra prieinami naujos kartos inovatyvūs vaistai, kuriuos vartojant reikšmingai pailgėja gyvenimo trukmė, pagerėja gyvenimo kokybė, sumažėja simptomų progresavimas ir pagerėja fizinio krūvio tolerancija.
Europos problema
Širdies nepakankamumas yra labai paplitęs susirgimas, kurio gydymas – brangus ir tai yra didelė socialinė bei ekonominė našta ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Dabar šia liga serga 15 milijonų europiečių, tačiau prognozuojama, kad iki 2030-ųjų skaičius išaugs dar 25 proc., jei visoje Europoje nebus imtasi suderintų veiksmų.
Gegužės pradžioje visoje Europoje minimos Širdies nepakankamumo dienos, kurių metu organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai visuomenei. Lietuvoje juos organizuoja Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė, kurios švietėjiškas darbas skleidžiant plačioje visuomenėje žinias apie efektyvią ŠN profilaktiką ir ankstyvą ligos atpažinimą, Europos pacientų priežiūros standartų praktinis įgyvendinimas Lietuvos gydymo įstaigose, algoritmų ruošimas, gydytojų ir slaugytojų tobulinimas ir pan. Europos Širdies nepakankamumo asociacijos šiemet buvo įvertintas Aukso taure.
Daugiau informacijos apie širdies nepakankamumą interneto tinklalapyje ČIA.