Lėktuvo variklių ūžimas maloniai ramina, o šiaip sėdėti yra nuobodu. Keliaujant poilsis yra labai svarbus, todėl keleiviai stengiasi pamiegoti kiek įmanoma ilgiau. Visgi, kylant ir leidžiantis miegoti tikrai nereikėtų. Kodėl?
Jei dažnai skraidote, saugumo instrukcijas žinote mintinai, todėl, atrodo, nieko baisaus, jei jas pramiegosite. Visgi, geriau būtų jas išklausyti ir įsidėmėti. Tačiau miegoti kylant ir leidžiantis negalima tikrai ne dėl to.
Lėktuvui greitai keičiant skrydžio aukštį slėgis kabinoje taip pat sparčiai keičiasi. Tai galima nesunkiai pajausti savo kailiu arba, tiksliau, ausimis. Sąmoningas žmogus prisitaiko prie slėgio pokyčių ir, neskaitant nedidelio diskomforto, problemų neturi. Dažniausiai prie besikeičiančio slėgio prisitaikome tiesiog rydami seiles. Miegodami, žinoma, to nedarytume, todėl galima stipriai pažeisti būgnelį.
Besikeičiant slėgiui ausies trimite susidaro vakuumas, dėl kurio mums atrodo, kad ausys yra tarsi užgulusios, sunku girdėti. Susidaręs slėgių skirtumas per laiką gali pridaryti įvairių bėdų - gali būti pažeistas būgnelis, svaigti galva, prasidėti ausies uždegimas ar net pasipilti kraujas iš nosies. Pačiais blogiausiais atvejais galima susigadinti klausą, nors po skrydžio lėktuvu ji turėtų atsistatyti palyginti greitai. Kita vertus, pasitaiko atvejų, kuomet žmonėms tenka kreiptis į gydytojus.
Ryjant ar žiovaujant ausies trimitai atsidaro, leidžia orui įeiti ar išeiti iš vidinės ausies. Taip slėgis ausies išorėje ir viduje susivienodina, sumažėja būgnelio spaudimas. Todėl geriau nemiegoti, kuomet lėktuvas kyla ar leidžiasi, kad galėtumėte patys sąmoningai reguliuoti slėgį savo vidinėje ausyje.
Tai, beje, galite padaryti ne tik žiovaudami ar rydami seiles, bet ir čiulpdami saldainį, kramtydami gumą, gurkšnodami vandenį ar pūsdami nosį. Svarbu netrukdykite kitiems keleiviams ir laikykitės saugumo instrukcijų.