Pasirodo, kad 66 proc. atvejų genetines mutacijas, dėl kurių išsivysto vėžys, sukelia atsitiktinės klaidos, kurios įvyksta dalijantis ląstelėms, teigiama neseniai atlikto tyrimo išvadose, kurios skelbiamos žurnale „Science“.
Aplinkosauginiai veiksniai prie genų mutacijų prisideda 29 proc., o paveldimumas lemia tik 5 proc., teigia Johnso Hopkinso universiteto atstovai Cristianas Tomasetti ir Bertas Vogelsteinas, kuriuos cituoja CNN.
Jau anksčiau skelbtame moksliniame darbe jie teigė, kad vėžio išsivystymo rizika labai priklauso nuo atsitiktinių DNR klaidų, kurios įvyksta dalijantis ląstelėms. O naujausiame savo darbe jie pateikia daugiau įrodymų, kad paprasčiausias atsitiktinumas arba „nesėkmė“ vėžio išsivystymą lemia labiau nei aplinka, gyvensena ir paveldimumas.
„Kaskart, kai visiškai normali ir sveika ląstelė dalijasi, atsiranda kelios klaidelės – mutacijos, – paaiškino B. Vogelsteinas. – Dažniausiai tokios mutacijos nepadaro jokios žalos. Jos įvyksta nesvarbiose DNR dalyse, neturinčiose nieko bendro su vėžiu. Tai įprastinė situacija ir įprastinė „sėkmė“.“
Deja, kartais tokios mutacijos įvyksta tose vietose, kuriose paskatina vėžio išsivystymą. „Tai paprasčiausia „nesėkmė“, – pridūrė jis.
Nors, mokslininkų teigimu, toks atradimas gali kai kuriuos žmones paskatinti gyventi nesveikai, jie mano, kad tai iš dalies nuramins ir paguos vėžiu sergančius žmones, kurie dėjo pastangas ir stengėsi jo išvengti, arba vėžiu sergančių vaikų tėvus.
Gyvensena taip pat svarbi
Savo ankstesniame 2015 metais paskelbtame moksliniame darbe C. Tomasetti ir B. Vogelsteinas panaudojo matematinį modelį, kuris padėjo pirmą kartą pristatyti savo idėją, esą vėžio rizika yra itin susijusi su tuo, kiek kartų pasidalijo normali ląstelė. Mokslininkai gilinosi į 31 vėžio tipą ir paskaičiavo skaičių kamieninių ląstelių audiniuose, kuriuose išsivystė vėžys. Vėliau jie suskaičiavo, kiek kartų tos ląstelės pasidalino.
Palyginę šiuos duomenis su tirtų vėžio tipų atvejų Jungtinėse Valstijose skaičiais, minėti mokslininkai nustatė tvirtą ryšį tarp ląstelių dalijimosi ir kiekvieno iš vėžio tipų išsivystymo rizikos per gyvenimą.
Naujausio tyrimo metu C. Tomasetti ir B. Vogelsteinas dirbo kartu su tame pačiame universitete studijuojančia doktorante Lu Li ir analizavo 32 vėžio tipų, įskaitant krūties ir prostatos vėžius, genomo seką ir epidemiologinius duomenis. Šį kartą mokslininkai priėjo prie išvados, kad beveik du trečdaliai genų mutacijų, susijusių su šiais vėžio tipais, yra atsitiktinės klaidos, kurios natūraliai įvyksta dalijantis sveikoms ląstelėms.
Dar labiau gilindamiesi į šią temą, mokslininkai išanalizavo duomenis iš 423 tarptautinių vėžio duomenų bazių, kuriose yra duomenų iš 69 šalių šešiuose žemynuose. Iš viso šie duomenys teikia informaciją apie 4,8 mlrd. žmonių, arba du trečdalius visų pasaulio gyventojų. Kaip ir ankstesnio tyrimo metu, jie paskaičiavo ląstelių dalijimąsi skirtinguose žmonių audiniuose ir palygino su septyniolikos vėžio tipo išsivystymo atvejais per gyvenimą.
Ir jų naujas matematinis modelis dar kartą parodė, kad egzistuoja itin stiprus ryšys tarp vėžio išsivystymo ir bendro sveikų ląstelių dalijimosi skaičiaus. Šį kartą jie nustatė, kad 66 proc. visų genetinių mutacijų, dėl kurių išsivysto vėžys, yra atsitiktinės klaidos. Ir taip yra skirtingose aplinkose, kur žmonės yra veikiami skirtingų aplinkos veiksnių.
Tačiau C. Tomasetti ir dr. B. Vogelsteinas pabrėžia, kad nors dauguma genetinių mutacijų yra atsitiktinės, aplinkos ir gyvensenos veiksnių nereikia nuvertinti.
Kad ir rūkymas. Rūkymas neabejotinai skatina daugiau genetinių mutacijų, nei jų įvyktų paprastai. Tai, kur rūkaliaus organizme atsiras DNR defektai, yra visiškas atsitiktinumas. Kitais žodžiais tariant, rūkymo sukeltos mutacijos, kaip ir atsitiktinės mutacijos, gali paveikti vėžį sukeliančius genus ar genus, kurie nėra susiję su vėžiu.
Tik viena mutacija dar nesukels vėžio. Paprastai reikia trijų ar daugiau mutacijų, paaiškino C. Tomasetti. Jeigu, tarkime, jūsų DNR klaidingai pasidalijo ir atsirado dvi atsitiktinės mutacijos, dar reikia trečios. Ir tą trečią mutaciją, po kurios atsiras liga, gali sukelti nutukimas, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka ar prasta mityba.
Taigi, šis naujas tyrimas neatleidžia mūsų nuo atsakomybės: mes vis dar galime apsaugoti savo sveikatą.
Nuomonė pasikeitė
Nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio dalis vėžio tyrėjų manė, kad genomo pakitimai sukelia vėžį ir didžioji dalis tų pakitimų dalis yra mutacijos, sakė C. Tomasetti. Mokslininkai sutarė, kad DNR defektai paskatina daugintis ląsteles, kurios sutrikdo natūralius procesus mūsų organizme.
Natūraliai kilo klausimas, kas tas mutacijas sukelia. Manyta, kad daugumą vėžių sukelia elgsenos ir aplinkos veiksniai, o likusią dalį – paveldimos genetinės mutacijos.
„Tai yra dabartinė nuomonė, ir mes manome, kad mūsų naujas tyrimas šią nuomonę pakeis, – sakė C. Tomasetti. – Mes nustatėme, kad egzistuoja trečias veiksnys, kuris iš esmės sukelia didžiąją dalį mutacijų. Ir tai atsitiktinės klaidos, įvykstančios dalijantis normalioms ląstelėms.“
Kodėl to iki šiol niekas nenustatė? „Tai iki šiol niekada nebuvo matuota: tik pradėję domėtis, suvokėme to dalyko svarbą“, – sakė C. Tomasetti.
Harvardo universiteto matematikos ir biologijos profesorius Martinas A. Nowakas ir Edinburgo universiteto mokslininkas Bartlomėjus Vaclavas teigia, kad didelė vėžio išsivystymo rizikos variacija audiniuose gali būti paaiškinama statistiškai pagal kamieninių ląstelių pasidalijimo skaičių.
„Vėžio rizikos vertinimas neatsižvelgiant į paprasčiausią nesėkmę būtų toks pats netinkamas, kaip tokiu atveju, jei nebūtų atsižvelgta į aplinkos ar paveldimumo veiksnius“, – sako jie.
Po pirmojo C. Tomasetti ir B. Vogelsteino darbo buvo parašyta keli šimtai atsakomųjų straipsnių. Viliasmasi, kad jų naujasis darbas gerokai nuramins nervus.
Atsakymai nepatikliems
„Man kėlė nerimą paskutinis straipsnis, nes jame nebuvo pakankamai kalbama apie prevenciją, ir daugelį žmonių jis paskatino manyti, kad „na, tiesiog vieniems lemta susirgti vėžiu, ir nieko čia nepadarysi“, – sakė Amerikos vėžio draugijos atstovas Otisas Brawley‘is. Naujausią C. Tomasetti ir B. Vogelsteino darbą jis vertina geriau, nors „jame ir neparašyta nieko tokio, ko nežinojau per pastarųjų 20 metų“.
„B. Vogelsteinas yra labai gerbiamas ir žinomas vėžio biologas, kuris prieš dvejus metus parašė labai panašų darbą, kurį iš esmės galima vadinti naujausio darbo pirmąja dalimi“, – sakė O. Braley, pridūręs, kad pirmasis darbas sukėlė nemažą sąmyšį, nes leido suprasti, kad „beveik visiems vėžiams negalima užkirsti kelio“.
„Ir jis itin papiktino kovotojus su rūkymu. Jis papiktino žmones, kurie dirba mitybos ir fizinio aktyvumo srityje, siekdami užkirsti kelią vėžiui. Jis tikrai papiktino tuos, kurie užsiima prevencija“, – sakė O. Brawley, manantis, kad naujasis darbas yra geresnis pirminės teorijos paaiškinimas.
„Reikia nepamiršti, kad tai matematinė simuliacija. Tai ne klinikinis tyrimas. B. Vogelsteinas teigia, kad tam tikras skaičius vėžio atvejų yra susijęs su ląstelių dalijimosi klaidomis, DNR klaidomis esant normaliam augimui. Tai yra vėžiai, kuriems nelabai galima užkirsti kelią“, – sakė jis.
O. Brawley pateikė ir vienos 47 metų moters atvejį. Moteris viską darė teisingai: sveikai maitinosi, sportavo, nerūkė ir reguliariai atliko mamogramas. Ir nors vos prieš šešis mėnesius jos mamograma buvo gera, netrukus jai buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos krūties vėžys.
Moteris klausė, kaip tai jai galėjo atsitikti, sakė O. Brawley. Ir atsakymas yra paprastas: tiesiog įvyko atsitiktinė ląstelių dalijimosi klaida.
Didieji priešai
Kaip rašoma Nacionalinio vėžio instituto svetainėje, kad ir kaip būtų, kai kurių rizikos faktorių yra būtina vengti, mat jų poveikis sveikatai yra tirtas ir įrodytas (daugiau informacijos - čia).
Tabako rūkymas – svarbiausias tarp visų žinomų vėžio rizikos veiksnių. Daugiau nei 90 % visų plaučių vėžio atvejų priežastis – tabako rūkymas. Rūkantieji 10–20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantieji. Plaučių vėžys – vienas dažniausių vyrų piktybinių navikų. Skaudu, kad didėja ir moterų sergamumas plaučių vėžiu. Rūkymas yra viena iš pagrindinių burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei inkstų piktybinių navikų priežasčių. Rūkančių tėvų, ypač motinų, rūkančių nėštumo metu, vaikai dažniau nei nerūkančiųjų serga smegenų ir kitais vaikams būdingais piktybiniais navikais. Efektyviausia minėtų navikų profilaktikos priemonė – mesti rūkyti, dar geriau – nepradėti rūkyti, vengti būti patalpose, kur rūkoma. Rizika susirgti minėtais piktybiniais navikais labai sumažėja nustojus rūkyti.
Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru, esant šalia rūkančiųjų. Pasyvus rūkymas padvigubina nerūkančių asmenų riziką susirgti plaučių vėžiu.
Netinkama mityba gali daryti didelę įtaką susiformuoti piktybiniams navikams. Svarbiausi netinkamos mitybos veiksniai yra:
Per gausus riebalų, ypač gyvulinių, vartojimas
Per gausus maisto vartojimas ir su tuo susijęs per gausus suvartotų kalorijų kiekis
Per mažas augalinio maisto – vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų vartojimas
Per gausiai vartojant riebalų, o per mažai augalinį maistą, apskritai per daug valgant – nutunkama. Nutukusių vyrų, palyginti su asmenų, kurių svoris normalus, rizika susirgti vėžiu, didesnė 40 %, moterų – 55 %. Nutukę vyrai dažniau serga storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžiu, nutukusios moterys – krūties, gimdos kūno, kiaušidžių, tulžies pūslės vėžiu.
Piktnaudžiavimas alkoholiu, įrodyta, susijęs su burnos ertmės, ryklės, stemplės, gerklų, kepenų vėžio išsivystymu. Dar didesnė rizika susirgti minėtais piktybiniais navikais gresia tiems, kurie vartoja alkoholį ir rūko. Piktnaudžiavimas alkoholiu skatina krūties bei storosios žarnos vėžio vystymąsi.
Profesiniai veiksniai, manoma, gali sukelti apie 5 % vyrų ir 1 % moterų piktybinių navikų.
Dažniausiai vėžys atsiranda toje kūno vietoje, kuri tiesiogiai kontaktuoja (oda, kvėpavimo takai) su darbo vietoje esančiomis kenksmingomis, vėžį sukeliančiomis medžiagomis – kancerogenais. Iš vidaus organų kancerogenams labiau jautri šlapimo pūslė. Vėžio riziką Lietuvoje kelia kai kurios pramonės šakos: avalynės gamyba ir taisymas, medžio apdorojimas, dažytojo profesija. Kad profesinio vėžio galima išvengti, rodo pavyzdžiai. Anksčiau buvo gana paplitęs vadinamasis „rentgenologų“ vėžys (rankų odos vėžys), kurio dabar nebėra, nes rentgenologų darbo sąlygos tapo saugesnės. Taigi darbo apsaugos priemonės mažina riziką susirgti vėžiu.
Aplinkos užterštumas (oro, vandens, maisto) siejamas su 1–5 % kvėpavimo takų, odos, skrandžio piktybinių navikų išsivystymu. Pagrindiniai aplinkos taršos kancerogeninių medžiagų šaltiniai – pramonės įmonės, autotransportas, šildymo įrengimai.
Į s i d ė m ė k i m e – aplinkos užterštumas 50 % didina rūkančiųjų riziką susirgti plaučių vėžiu.
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai yra natūralus aplinkos radioaktyvumo fonas, pacientų tyrimas rentgeno spinduliais, atominės elektrinės ir kt. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis vėžiui išsivystyti priklauso nuo spindulių pobūdžio, veikimo trukmės, žmogaus amžiaus. Po Japonijoje Antrojo Pasaulinio karo metu įvykdytų atominių sprogimų išgyvenę žmonės ilgainiui piktybinėmis ligomis susirgdavo daug dažniau.
Ultravioletinė spinduliuotė (saulės spinduliai) laikoma vienu iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių odos vėžio ir odos melanomos atsiradimą. Šviesiaodžiams asmenims, kurių odoje maža melanino, neutralizuojančio ultravioletinių spindulių poveikį, nerekomenduojama per daug degintis saulėje ar soliariumuose.
Infekcija, t.y. bakterijos, virusai, gali būti vėžio rizikos veiksniais. Su žmogaus papilomos virusu (ŽPV) 90 % susijęs gimdos kaklelio vėžys, su hepatito B viruso infekcija 40–60 %, o hepatito C viruso infekcija 20–30 % susijęs kepenų vėžys, bakterija (Helicobacter pylori) sąlygoja skrandžio gleivinės ikivėžnius pokyčius, Epstein-Barro virusas 35–50 % sąlygoja Hodžkino limfomos išsivystymą ir 10–15 % ne Hodžino limfomos susiformavimą. Jau sukurta vakcina prieš žmogaus papilomos virusus, didinančius gimdos kaklelio vėžio riziką.
Vaistai, reprodukciniai hormonai gali didinti riziką susirgti vėžiu. Tai arseno junginiai, imunodepresantai, kontraceptiniai vaistai, pakaitinės hormonų terapijos preparatai, skiriami moterims prasidėjus menopauzei. Teigiama, kad kontraceptinių vaistų ir pakaitinės hormonų terapijos pavojus priklauso nuo to, kokio amžiaus esant pradėta šiuos vaistus vartoti, nuo vartojimo trukmės, nuo vaistų sudėties. Kai kurie priešvėžiniai vaistai, naudojami piktybiniams navikams gydyti, gali sukelti antruosius navikus.
Fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą, lėtina žarnų peristaltiką (judesius), blogina miegą, mažina sugebėjimą susidoroti su emociniu stresu. Didėja storosios žarnos, krūties, gimdos kūno, kiaušidžių ir kitų piktybinių navikų rizika.
Į s i d ė m ė k i m e – nė vienas iš nurodytų veiksnių pagal reikšmę vėžiui išsivystyti negali prilygti tabako rūkymo ir netinkamos mitybos poveikiui, todėl sveika gyvensena nuo jaunų dienų – patikimas sveikatos laidas
Suvokus vėžio rizikos veiksnių pragaištingumą, kai kurių jų galima visiškai atsisakyti (rūkymo, per riebaus ir per sotaus maisto, piktnaudžiavimo alkoholiu), kai kurių poveikį žymiai sumažinti: laikytis saugaus darbo taisyklių, nesideginti per daug saulėje ir pan. Tai daug priklauso nuo žmogaus geros valios.
Yra vėžio rizikos veiksnių, kurių poveikio pats žmogus kontroliuoti negali. Didesnę vėžio riziką turi asmenys:
Sergantys ikinavikinėmis ligomis
Sirgę ir gydyti dėl piktybinių navikų
Kurių šeimose buvo ar yra sergančių ir sirgusių krūties, storžarnės, kiaušidžių, skrandžio, prostatos, plaučių vėžiu.
Ikinavikinės ligos kartais gali transformuotis į vėžį. Sergančiuosius jomis būtina gydyti. Dažniausiai ikinavikinės ligos nesukelia juntamų simptomų. Patikima priemonė atrasti žmones, turinčius ikinavikinių ligų – specialiai organizuotos sveikatos tikrinimo programos. Mūsų, t. y. visuomenės pareiga – dalyvauti tokiose programose.
Sirgę piktybiniu naviku ir gydyti nuo jo asmenys labiau linkę susirgti ir kitu piktybiniu naviku. Kartais pacientui nustatomi ne vienas ar du, bet trys ir keturi savarankiški vėžiai.
Šiuo metu žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Tai retinoblastoma, polipiniai ir nepolipiniai gaubtinės žarnos vėžiai, krūties, kiaušidžių, prostatos, plaučių vėžys. Iš tikrųjų paveldimi ne navikai, bet polinkis jais sirgti, kuris susijęs su sutrikusių (mutuotų) genų paveldėjimu. Polinkis sirgti piktybiniais navikais nėra lengvai nustatomas. Tačiau, žinant asmens gyvenimo, šeimos istoriją, galima išskirti specialią rizikos grupę, kurią sudarytų žmonės, laikytini linkusiais susirgti vėžiu. Jiems gali būti atlikti genetiniai tyrimai ir nustatyti pakitę atitinkami genai. Reikia žinoti, jog visiškai ne kiekvienas žmogus, kurio giminėje buvo ar yra vėžio atvejų ir net nustatyti mutuoti genai, būtinai susirgs vėžiu.
Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.