Ką daryti, jei yra rizika susirgti?
Yra genetinė rizika, bet reikia nepamiršti, kad didžioji onkologinių ligų dalis išsivysto dėl netinkamo gyvenimo būdo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nacionalinio vėžio instituto tinklalapyje rašoma, kad Europos gyventojams, besilaikantiems sveikos gyvensenos ir vėžio prevencijos rekomendacijų, rizika susirgti vėžiu yra apie 18 proc. mažesnė negu gyventojams, kurių gyvenimo būdas ir kūno svoris šių rekomendacijų neatitinka.
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama mitybos įtakai ligų atsiradimui. Viena vertus, galima pasirinkti produktus, kuriuose yra vėžį slopinančių medžiagų. Kita vertus, produktai gali veikti priešingai, t.y. skatinti vystytis onkologines ligas. Kancerogeniniais (vėžio išsivystymą skatinančiais) produktais laikomi rūkyti ir sūdyti mėsos gaminiai, daug gyvulinių riebalų turintys produktai, kepti, virti aliejuje, gaminiai, kuriuose daug cukraus. Tikimybę susirgti didina maistas, kuris tukina, nes nutukimas taip pat didina vėžio riziką. Taigi mitybos koregavimas – pirmas žingsnis, kurį turėtume žengti, norėdami nesusirgti vėžiu.
Antras žingsnis – sportas, fizinė veikla, kuri didina organizmo atsparumą kancerogeniniams veiksniams ir kartu mažina žalingų aplinkos veiksnių poveikį. Nustatyta, kad fizinio aktyvumo metu pradeda veikti apsauginiai biologiniai mechanizmai, kurie veikia lėtinį uždegimą, stiprina imuninių funkcijų aktyvumą, koreguoja DNR pažeidimus. Sukaupta įvairių duomenų, įrodančių, kad fizinis aktyvumas stabdo įvairių lokalizacijų vėžio atsiradimą. Pavyzdžiui, fiziškai aktyvioms moterims krūties vėžio rizika yra 20–30 proc. mažesnė, palyginti su fiziškai neaktyvioms. PSO nurodo, kad suaugusieji fiziškai aktyvūs turėtų būti bent 30 min. 5–7 dienas per savaitę arba bent 20 min. 3 dienas per savaitę fizinis aktyvumas turėtų būti intensyvus.
Trečias žingsnis – mintys. Minčių galia domina mokslininkus, o žmonės, įveikę onkologinę ligą, dažnai sako, kad jiems su liga susidoroti padėjo optimistinis požiūris į gyvenimą, pozityvios mintys. Manoma, kad teigiamos mintys padeda sveikti, o neigiamos dar labiau pablogina būklę. Yra netgi terminas „minčių higiena“. Todėl reikėtų mokytis įvaldyti mintis, emocijas. Jeigu nesate optimistas iš prigimties, reikia dirbti su savimi.
Ketvirtas žingsnis – reguliari patikra. Šiandien Lietuvoje veikia 4 onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos. Šiuolaikinės technologijos leidžia aptikti neapčiuopiamą vėžį. Taigi svarbu ateiti ir pasitikrinti.
Penktas žingsnis – mitybos papildymas tam tikromis medžiagomis. Anot fitoterapeuto Juozo Ruolios, norėdami nesusirgti onkologine liga, mitybą turėtume papildyti tokiomis medžiagomis, kurios veikia navikinių procesų atsiradimo ir vystymosi mechanizmus. Tai gali būti junginiai, kurie inicijuoja pakitusių ląstelių žūtį (apoptozę) ir skatina normalių ląstelių dalijimąsi (mitozę). Taip pat tie, kurie slopina su piktybėjimu susijusių genų raišką, koreguoja imuninę sistemą. Onkologinei ligai svarbią įtaką daro oksidacijos–redukcijos procesai, kurių sutrikęs balansas gali skatinti piktybinius procesus. Tad, norint nesusirgti vėžiu, naudingi yra augalai antioksidantai. Taip pat vėžinius procesus gali skatinti vidinės terpės pH sutrikimai. Taigi, mitybos racioną papildžius tam tikromis vėžio vystymąsi stabdančiomis medžiagomis, galima sumažinti šių ligų išsivystymo tikimybę. Tai itin svarbu žmonėms, kuriems rizika per gyvenimą susirgti vėžiu yra didesnė.
Mokslas atsigręžia į polifenolius
Fenoliniai junginiai – didelė augaluose esančių veikliųjų medžiagų grupė, kuriai priklauso ir polifenoliai. Šie junginiai ne tik suteikia spalvą ar sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir dalyvauja augimo bei dauginimosi procesuose ir padeda augalams apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos veiksnių: mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių. Polifenoliai naudingi ir sveikiems asmenims, ir susirgusiems.
Anot J. Ruolios, polifenoliai yra didžiausias antioksidantų šaltinis. Gerai žinoma laisvųjų radikalų žala. Kadangi jų molekulėms trūksta vieno dviejų elektronų, jie agresyviai puola ir ardo sveikąsias molekules, norėdami susigrąžinti trūkstamą elektroną. Tad mitybą rekomenduojama papildyti skystais polifenoliais. Mokslinėje literatūroje* pateikiamuose tyrinėjimuose yra įrodytas neabejotinas polifenolių teigiamas poveikis imunitetui, nauda vėžinių prevencijai, dar daugiau – gebėjimas sulėtinti pirmalaikio senėjimo procesus, širdies ir kraujagyslių bei galvos smegenų neurodegeneracinių ligų prevencijai.
Polifenoliai gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką. Mokslinėje literatūroje* nurodoma, kad klinikinėje praktikoje labiausiai ištyrinėti du polifenoliai – tai kurkuminas, išgaunamas iš dažinių ciberžolių, ir resveratrolis, išgaunamas iš japoninių pelėvirkščių.
Resveratrolis – vienas stipriausių polifenolių, turintis apsauginį poveikį nuo laisvųjų radikalų, stabdo senėjimo procesus, padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Dažinė ciberžolė (kurkuminas) taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Kartu padeda palaikyti imuninės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ir kepenų veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį ir cholesterolio lygį kraujyje, gerina apetitą ir virškinimą. Daug tyrimų su dažine ciberžole atliekama onkologijos srityje.
Nemėtykite pinigų į balą
Kurkuminas yra unikalus ir daug žadantis polifenolinis junginys, tačiau jis mažai tirpus vandenyje ir organizme pasižymi prastu biologiniu prieinamumu. Su maistu pakliuvęs į skrandį ir žarnyną kurkuminas pasisavinamas blogai, o žarnyne bei kepenyse jis greitai suskaidomas į kitus junginius, todėl pagardinus maistą prieskoniu turinčiu kurkumino, arba išgėrua kurkumino tabletes, kraujyje dažniausiai randami tik šios medžiagos pėdsakai.
Retas mūsų susimąstome, kai girdime ar matome polifenolių reklamas, kurie yra tablečių ar kapsulių forma. Įrodyta, kad iš tablečių ir kapsulių mūsų organizmas pasisavina mažiau nei ¼ maistinių medžiagų**, tad galima sakyti, pinigus išmetate į balą. Iš daugumos skambiai kapsulėmis ar tabletėmis reklamuojamų polifenolių milteliais, pasisavinama apie 20 proc. medžiagų, nes jos keliauja per virškinamąjį traktą, skrandį, kepenis*** (** šaltinis, Kuzminski et. al. 1998).
Spręsdami šią polifenolių pasisavinimo problemą, Lietuvos mokslininkai naudojant efektyvaus pasisavinimo technologiją sukūrė skystą kurkuminą kartu su resveratroliu, kuris pagerina kurkumino pasisavinimą, stabilumą ir prailgina kurkumino veikimą. Skysti polifenoliai keliauja tiesiai į žarnyno limfagyslę, o iš ten yra išnešiojami po visą organizmą. Nedirginamas kepenys, skrandis, priešingai, nei naudojant tabletes ar kapsules. O ką kalbėti jei sergančių onko- ligomis žarnynas, skrandis, kepenys yra pažeisti gydymo, o mes dar „įmetame“ tabletę ar kapsulę. Tokio papildo poveikis gali atnešti daugiau žalos, nei naudos virškinamajam traktui.
Lengvai pasisavinamus skystus polifenolius (kurkumina kartu su resveratroliu viename buteliukyje) rasite Lietuvos vaistinėse.
----
*Mokslinės literatūros sąrašas:
1. Aggarwal, BB, Surh, YJ, Shishodia S. (Eds.). The molecular targets and therapeutic uses of curcumin in health and disease. Vol. 595.
Springer Science & Business Media, 2007.
2. Anand P, Kunnumakkara AB, Newman RA, Aggarwal BB. Bioavailability of curcumin: problems and promises. Molecular pharmaceutics, 2007, 4(6): 807–818.
3. Bereswill S, Muñoz M, Fischer A, Plickert R, Haag LM, Otto B, Heimesaat MM. Anti–inflammatory effects of resveratrol, curcumin and simvastatin in acute small intestinal inflammation. 2010, PLoS ONE 5(12): e15099.
4. Bonnefont–Rousselot D. Resveratrol and Cardiovascular Diseases. Nutrients. 2016 May 2;8(5).
5. Chandran B, Goel A. A randomized, pilot study to assess the efficacy and safety of curcumin in patients with active rheumatoid arthritis. Phytotherapy research, 2012, 26(11): 1719–1725.
6. Devassy, J. G., Nwachukwu, I. D., & Jones, P. J. Curcumin and cancer: barriers to obtaining a health claim. Nutrition reviews. 2015, 73(3): 155–165.
7. Elmansi AM, El–Karef AA, Shishtawy MMEl, Eissa LA. Hepatoprotective Effect of Curcumin on Hepatocellular Carcinoma Through Autophagic and Apoptic Pathways. Ann Hepatol. 2017 Aug 1;16(4):607–618.
8. Gupta SC, Patchva S, Aggarwal, BB. Therapeutic roles of curcumin: lessons learned from clinical trials. The AAPS journal. 2013, 15(1): 195–218.
9. Imamura H, Yamaguchi T, Nagayama D, Saiki A, Shirai K, Tatsuno I. Resveratrol Ameliorates Arterial Stiffness Assessed by Cardio–
Ankle Vascular Index in Patients With Type 2 Diabetes Mellitus. Int Heart J. 2017 Aug 3;58(4):577–583.
10. Kurita T, Makino Y. Novel curcumin oral delivery systems. Anticancer research, 2013, 33(7): 2807–2821.
11. Kuršvietienė L, Stanevičienė I, Mongirdienė A, Bernatonienė J. Multiplicity of effects and health benefits of resveratrol. Medicina (Kaunas). 2016;52(3):148–55.
12. Lee DI, Acosta C, Anderson CM, Anderson HD. Peripheral and Cerebral Resistance Arteries in the Spontaneously Hypertensive Heart Failure Rat: Effects of Stilbenoid Polyphenols. Molecules. 2017 Feb 28;22(3).
13. Li L, Braiteh FS, Kurzrock R. Liposome–encapsulated curcumin. Cancer. 2005; 104: 1322–1331.
14. Marczylo TH, Verschoyle RD, Cooke DN, Morazzoni P, Steward WP, Gescher AJ. Comparison of systemic availability of curcumin with that of curcumin formulated with phosphatidylcholine. Cancer Chemother Pharmacol. 2007 Jul;60(2):171–7.
15. McFadden RM, Larmonier CB, Shehab KW, Midura–Kiela M, Ramalingam R, Harrison CA, Besselsen DG, Chase JH, Caporaso JG, Jobin C, Ghishan FK, Kiela PR. The Role of Curcumin in Modulating Colonic Microbiota During Colitis and Colon Cancer Prevention. Inflamm Bowel Dis. 2015 Nov;21(11):2483–94.
16. Menon VP, Sudheer AR. Antioxidant and anti–inflammatory properties of curcumin. Adv Exp Med Biol. 2007;595:105–25.
17. Mignet N, Seguin J, Chabot GG. Bioavailability of polyphenol liposomes: a challenge ahead. Pharmaceutics. 2013, 5(3): 457–471.
18. Miriyala S, Panchatcharam M, Rengarajulu P. Cardioprotective effects of curcumin. In: The molecular targets and therapeutic uses of curcumin in health and disease. Springer, Boston, MA, 2007, p. 359–377.
19. Narayanan N, Nargi D, Randolph C, Narayanan BA. Liposome encapsulation of curcumin and resveratrol in combination reduces prostate cancer incidence in PTEN knockout mice. International Journal of Cancer. 2009, 125(1): 1–8.
20. Prasad S, Tyagi AK, Aggarwal BB. Recent developments in delivery, bioavailability, absorption and metabolism of curcumin: the golden pigment from golden spice. Cancer Res Treat. 2014 Jan;46(1):2–18.
21. Sikora E, Scapagnini G, Barbagallo M. Curcumin, inflammation, ageing and age–related diseases. Immun Ageing. 2010 Jan 17;7(1):1.