Nustatė vėžį
Vilniečiui Marjanui Pleskačiauskui 47-eri. Neseniai jį operavo gydytojai nuo II stadijos storosios žarnos vėžio. Nors dabar vyras jaučiasi neblogai, tačiau gydymas dar nebaigtas, – jis turės apsilankyti pas gydytojus, kurie spręs, ar jam skirti chemoterapijos.
Maždaug prieš metus vyrui prasidėjo kraujavimas iš storosios žarnos, jis pamanė, kad atsinaujino anksčiau operuotas hemorojus ir ėmė laikytis dietos. Liga apslopo, tačiau netrukus vėl ėmė kraujuoti. Tada jis kreipėsi į savo poliklinikos gydytojus, tačiau dėl koronaviruso karantino jie negalėjo atlikti kolonoskopijos – apžiūrėti žarnyno iš vidaus.
Galiausiai, kai prasidėjo dar didesnis kraujavimas, Marjanas kreipėsi į privačią gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatytas II stadijos storosios žarnos vėžys. Netrukus vyras buvo operuotas.
„Jeigu būčiau pasitikrinęs prieš metus, nelaukęs, tikriausiai, būtų buvęs I stadijos vėžys, kurį gydyti paprasčiau“, – teigia M. Pleskačiauskas.
Priežastys iki galo nežinomos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas teigia, kad kaip ir daugelio vėžio rūšių, storosios žarnos vėžio atsiradimo priežastis iki galo nežinoma.
Apie 5 proc. atvejų išsivystymą lemia paveldimumas – šeiminiai atvejai, kai vėžys pasireiškia ankstyvame amžiuje ir keliems tos pačios giminės žmonėms. Šiuo metu yra tarptautinės gairės, kurios rekomenduoja tokių pacientų artimuosius aktyviai papildomai stebėti ir tikrintis. Tačiau profesorius pabrėžia, jog tikrai žinoma ir tai, kad pagrindinis storosios žarnos vėžio išsivystymo veiksnys yra antsvoris. Anot profesoriaus, įrodyta, kad Viduržemio jūros dieta, gausi skaidulų, daržovių ir mažai raudonos mėsos prisideda prie šio vėžio prevencijos.
„Pagrindinis receptas kaip nesusirgti yra saikas“, – teigia profesorius.
Kitas storosios žarnos vėžio veiksnys yra rūkymas.
„Tai du veiksniai, kuriuos mes galime kontroliuoti, kad išvengtume vėžio“, – tvirtina prof. J. Kupčinskas.
Ilgai nesukelia simptomų
Storosios žarnos vėžys ilgai nesukelia simptomų.
„Žmogus gali sirgti išplitusiu vėžiu ir jaustis normaliai“, – atkreipia dėmesį Lietuvos chirurgų asociacijos prezidentas prof. Kęstutis Strupas.
Dėl šios priežasties prieš 12 metų buvo pradėta vykdyti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa. Pagal programą visi 50–74 metų Lietuvos žmonės turi kartą per dvejus metus atlikti slaptojo kraujo tyrimą išmatose. Atlikti šį tyrimą siunčia šeimos gydytojas. Jeigu nustatoma, kad kraujo yra, tuomet tokiam žmogui atliekamas kolonoskopinis tyrimas.
2009 m. pradėjusi veikti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa buvo vėliausia iš visų Lietuvoje pradėtų vykdyti vėžio patikros programų, žmonės vangiai joje dalyvauja, – 2019 metais joje dalyvavo tik 260,6 tūkst. Lietuvos žmonių, nors turėjo dalyvauti beveik milijonas.
Profesorius tiki, kad geresnių rezultatų bus pasiekta, kai pacientai bus pradėti kviesti pasitikrinti elektroninėmis priemonėmis – jiems nebeskambins slaugytojos, o gaus žinutes ir bus skaitmeninė registracija. Kiekvienas žmogus gaus ne tik kvietimą pasitikrinti, bet ir priminimą. Jei neatvyks pasitikrinti, gaus kitą – primygtinį priminimą.
„Taip švelniai visuomenė bus motyvuojama atkreipti dėmesį, kad prevencija daug svarbiau, nei nustatytos ligos gydymas“, – teigia prof. K. Strupas.
„Programa skirta žmonėms, kurie jaučiasi visiškai sveiki. Atliekamas tyrimas ir ieškoma akimi nematomo kraujo išmatose, kuris gali rodyti, kad žmogus serga ikivėžine liga arba vėžiu, – atkreipia dėmesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Chirurgijos klinikos vadovas prof. Algimantas Tamelis. – Tie, kurie jaučia nors mažiausius simptomus, turi nedelsdami kreiptis į gydytojus“.
Pats tiksliausias tyrimas
„Kolonoskopija yra pats tiksliausias tyrimas, kurio metu galima nustatyti ne tik vėžį, bet ir iki vėžinius pakitimus“, – sako prof. A. Tamelis.
Kolonoskopija – tai žarnų apžiūra iš vidaus specialiu aparatu endoskopu.
Didžiajai daugumai pacientų storosios žarnos vėžys prasideda nuo polipo stadijos. Pašalinus polipus, pacientas apsaugojamas nuo vėžio. Ligonių kasų duomenimis, 2019 m. iš 4 367 žmonių, kuriems kolonoskopijos metu buvo papildomam tyrimui paimta biopsija, vėžys rastas tik 6,2 proc.
Šis tyrimas gali būti atliekamas ne tik ligoninėje, kur gydomi žarnyno ligomis sergantys pacientai, bet ir didesniuose pirminės sveikatos priežiūros centruose. Dabar tyrimas dažniausiai atliekamas taikant bendrinę nejautrą, tad pacientas nieko nejaučia.
Gali pasveikti
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pilvo ir onkochirurgijos centro gydytojas prof. Tomas Poškus teigia, kad, anksti nustačius naviką, ligonis gali pasveikti. Jei vėžys nustatomas I–II stadijos, tikimybė pasveikti yra 90 procentų, jeigu III stadijos, penkerius metus išgyvena apie 50 proc., o IV – tik 20 proc. ligonių.
„Blogiausia, kad dabar dviem trečdaliams žmonių nustatomas III–IV stadijos vėžys. Dažniausiai šie žmonės pas mus patenka ne pagal programą“, – teigia prof. T. Poškus ir priduria, kad apie pusė žmonių po to, kai jiems nustatomas slaptas kraujavimas žarnyne, neateina atlikti kolonoskopijos, nors tai padaryti būtina: „Neretai tenka operuoti pacientus, kurie sako, kad jiems buvo paskirtas kolonoskopijos tyrimas, tačiau nėjo tikrintis, bijojo ir pan.“
Kai gydytojai nustato storosios žarnos vėžį, visų pirma gydymo taktiką aptaria kelių specialybių gydytojai – onkologas, radiologas, chirurgas ir radioterapeutas.
Dažniausias sprendimas, jei tik įmanoma, operuoti, nes šitaip pašalinamas navikas. Prof. K. Strupas teigia, jog dabar atviroji operacija tampa retenybe, apie 85 proc. operacijų atliekamos laparoskopiškai. Po operacijos, ištyrus naviką, kiek jis piktas, sprendžiama, ar pacientui skirti chemoterapiją.
Jei operuoti negalima, o liga yra lokaliai išplitusi, skiriama chemoterapija arba kartais chemoterapija kartu su spinduline terapija. Šio gydymo tikslas – sumažinti naviką ir metastazes, kad vėliau naviką ir metastazes būtų galima pašalinti operuojant. Jei liga išplitusi po visą organizmą, taikoma tik chemoterapija, kurios tikslas – pratęsti ligonio gyvenimą.
„Storosios žarnos vėžys – tai liga nuo kurios dabar niekas neturėtų mirti, nes galima valdyti rizikos veiksnius, galima surasti ir išgydyti ikivėžines ligas, yra metodų, kaip anksti nustatyti vėžį ir netgi metodų, kurie leidžia valdyti išplitusį vėžį“, – sako prof. A. Tamelis.
Nepaisant to, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, bet apie 1000 žmonių nuo šio vėžio miršta. To priežastis, kad ligoniai nedalyvauja Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programoje ir laiku nesikreipia į gydytojus.