Kas yra dermatitas?
Vaistininkė įvardija, jog dermatitas yra bendrinė odos, kurioje vystosi uždegimas, būklė. Dermatito rūšių yra iš tiesų daugybė: atopinis dermatitas, geriau žinomas kaip egzema, kontaktinis dermatitas, dishidrozinis dermatitas, seborėjinis dermatitas ir daug kitų. Kiekvienas šio susirgimo tipas priklauso nuo skirtingų indikacijų.
„Dermatito atsiradimą gali lemti mūsų imuninė sistema, paveldimumas, aplinka, nuolatinis stresas, įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip tabako dūmai, didelis oro užterštumas, kai kurie kvepalai, taip pat kontaktas su tam tikrais chemikalais. Žvelgiant į šiuos aspektus, akivaizdu, kad dermatitu susirgti gali labai plataus amžiaus spektro žmonės – nuo kūdikių iki senjorų“, – sako vaistininkė.
Ji priduria, jog atopiniu dermatitu dažniau serga moterys bei tie, kurių šeimos narys sirgo dermatitu, šienlige ar astma. Kontaktinis dermatitas dažniausiai pasireiškia fabrikų, restoranų darbuotojams bei sodininkams, mat jie dirba su gausybe įvairių medžiagų, chemikalų, produktų ar augalų.
Dishidrozinis dermatitas dažniau aplanko tuos, kurie daug prakaituoja, gyvena karštame klimate, dažnai maudosi vandens telkiniuose. Seborėjinį dermatitą, dažniausiai pasireiškiantį pleiskanomis, sukelia riebalų liaukų grybelis, taip pat genetinė šeimos istorija.
Svarbu žinoti ir tai, kad žmonės, sergantys dermatitu, neretai skundžiasi ir kitomis sveikatos problemomis: įvairiomis alergijomis, astma, nerimo bei miego sutrikimais ar depresija.
Pirmieji simptomai
„Pirmieji dermatito požymiai gali būti paprastas niežėjimas ir tam tikrų vietų paraudimas. Rausvos, sausos ir niežtinčios dėmelės gali formuoti įvairiose kūno vietose: ant rankų, alkūnių, kaklo, kelių, pėdų, galvos odos, veido ar ausų. Vėliau oda patinsta, gali atsirasti pūslelės, pleiskanos, įtrūkimai, gali būti jaučiamas dilgčiojimas ar net skausmas. Kai kurios dermatito rūšys atsiranda net aplink akis, nosies bei burnos viduje ar ant lytinių organų, o tai – iš tiesų skausmingos vietos“, – pasakoja vaistininkė L. Mockutė.
Anot jos, daugelis išvydę dermatito paveiktą žmogų, bijo su juo kontaktuoti, nes galvoja užsikrėsiantys. Visgi, tai tėra mitas, nes nė vienas dermatito tipas nėra užkrečiamas. Vaistininkė nuramina pridurdama, jog dermatitas dažnai sukelia diskomfortą ar neigiamas emocijas, tačiau skausmą – retai.
„Visgi, jei žmogus dažnai kasosi niežtinčias vietas, jose gali atsirasti įtrūkimų, o vėliau ir žaizdelių. Visa tai padidina bakterinių ir virusinių infekcijų riziką, kas gali virsti rimtomis bėdomis. Pastebėjus pirmuosius galimus dermatito požymius labai svarbu nedelsti ir kreiptis į vaistininką, šeimos gydytoją ar dermatologą, kuris padės sustabdyti ligos progresavimą“, – įvardija L. Mockutė.
Ligos trukmė ir gydymas
Vaistininkė paaiškina, kad ligos trukmė priklauso nuo įvairių organizmo, aplinkos faktorių. Dermatitas kartais išnyksta savaime, tačiau dažnai pasitaiko, kad šis susirgimas žmogų lydį visą gyvenimą. Pasak jos, svarbiausia išmokti kontroliuoti ligą.
„Dermatito požymių medikamentinis gydymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesių. Vieniems padeda stipriai drėkinantys kremai ar fototerapija, kitiems prireikia kalcineurino inhibitorių, kortikosteroidinių tepalų, biologinių injekcijų, geriamų vaistų, atihistamininių vaistų ar net antibiotikų.
Sergant šia liga taip pat rekomenduojama vengti ją iššaukiančių kontaktų, aktyviai drėkinti odą, nesikasyti, nepersikaitinti saulėje, naudoti apsaugą nuo UV spinduliuotės, dušo žėlę ar muilą be pridėtinių kvapiklių, mažinti streso lygį“, – pasakoja L. Mockutė.
Anot jos, dermatitu sergantys žmonės dažnai patiria ligos remisijos bei įkarščio bangas. Norint sukontroliuoti dermatitą, būtina reguliariai konsultuotis su specialistais – aptarus varginančius simptomus, jie pasiūlys tinkamiausią odos priežiūrą.