Kasmet atlieku, kaip mėgstu sakyti, „techninę patikrą“, profilaktiškai pasidarau kraujo tyrimus, tačiau visada tiesiog užsidedu pliusą, nes atsakymai būna geri. Be jokių kitų minčių atėjau ir pas ginekologę profilaktiniam gimdos kaklelio tyrimui.
Šią žiemą man suėjo 35-eri, tad gydytoja pradžiugino, kad, pasikeitus programos metodikai, man bus atliktas dar patikimesnis – žmogaus papildomos viruso (ŽPV) tyrimas, kuris iš esmės yra atsakingas už gimdos kaklelio vėžio atsiradimą. Tiesą pasakius, labai nesigilinau, maniau vėl užsidėsiu pliusą ir kuriam laikui bus ramu.
Maždaug po savaitės sulaukiau gydytojos skambučio. Iš laboratorijos gautas tyrimų atsakymas man pakirto kojas – aptiktas aukštos rizikos žmogaus papilomos virusas, o citologinis tyrimas rodo ląstelių pakitimus. Akimirkai laikrodžio rodyklės sustojo, akyse susikaupė ašaros, o galva spengė nuo klausimų.
Tuo metu buvau išvykusi atostogų, tad vietoje nuostabių pakrantės vaizdų įnikau skaityti straipsnius apie tą nelemtą mano mintis sukausčiusį žmogaus papildomos virusą.
Faktas, kad juo per gyvenimą užsikrečia beveik visos moterys, kiek apramino, palengvėjo ir sužinojus, kad nemaža dalis ŽPV infekcijų išnyksta savaime ir nesukelia sveikatos problemų. Tačiau pavojinga yra tai, kad nedidelei daliai moterų dėl neaiškių priežasčių šis virusas pažeidžia gimdos kaklelio ląsteles ir gali sukelti vėžį.
Nenoriu būti ta dalimi – esu perspėta apie galimą ligos užuomazgą ir jau nuo manęs priklauso, susitiksiu su ja ar ne. Kuo daugiau domėjausi, tuo geriau supratau, kad laiku pastebėti pokyčius ir užbėgti ligai už akių ir yra profilaktinių tyrimų esmė. Dabar pas ginekologę lankausi ir tyrimus atlieku periodiškai ir drauges savo pavyzdžiu agituoju – profilaktiniam tyrimui rasti laiko tikrai verta.“
Profilaktiniai tyrimai leidžia išvengti gimdos kaklelio vėžio
„Nuo metų pradžios, įdiegus ŽPV patikrą vyresnėms nei 35 metai moterims, atlikome virš 6000 profilaktinių ŽPV tyrimų, 15 procentų iš jų buvo nustatyti aukštos rizikos tipai. Svarbu pažymėti, kad nustatyta ŽPV infekcija nereiškia vėžio.
Didelė dalis moterų bent kartą gyvenime yra užsikrėtusios ŽPV. Dažniausiai organizmas jį „išvalo“ kaip peršalimą. Tačiau kai kuriais atvejais ŽPV gali sukelti pokyčius gimdos kaklelio ląstelėse, kurie negydomi gali išsivystyti į gimdos kaklelio vėžį. Tad nustačius infekuotumą aukštos rizikos ŽPV, iš to paties mėginio atliekamas citologinis skystųjų terpių tyrimas (PAP), leidžiantis įtarti ar aptikti ikivėžines ląsteles.
Šių dviejų tyrimų kombinacija padeda dar tiksliau atrinkti moteris, kurioms tikslingas savalaikis gydymas ar intensyvesnis būklės stebėjimas,” – profilaktinių tyrimų privalumus komentuoja Valstybinio patologijos centro, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Citopatologijos skyriaus vedėjas gydytojas patologas Donatas Petroška.
Profilaktika geriau nei gydymas
VšĮ Centro poliklinikos Moterų klinikos vedėja Elektra Teiberienė antrina ir kviečia moteris dėl gimdos kaklelio vėžio tikrintis profilaktiškai.
„Pas ginekologą periodiškai lankytis turėtų visos moterys be išimties: ir jaunos, ir vyresnės, turinčios vaikų ir niekad negimdžiusios, gyvenančios lytinį gyvenimą ir šiuo metu neturinčios lytinių santykių.
Programa skirta tirti sveikas moteris, o nustačius riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu jas nuo apsaugoti nuo ligos. Nereikia laukti simptomų, nes atsiradus skausmui, kraujavimui, liga dažnai jau būna pažengusi. Profilaktinis patikrinimas trunka vos 10 minučių, jis nėra skausmingas, na, gal šiek tiek nemalonus.
Gavusios teigiamą ŽPV tyrimo atsakymą moterys neretai puola į neviltį, ieško kaltų, tačiau noriu pažymėti, kad visos, kurios dalyvauja profilaktinėje programoje, laimi. Koks rezultatas bebūtų, mes joms galime padėti. Kitaip nei simptominio pažengusio gimdos kaklelio vėžio atveju, kuomet gydymas yra ilgas, skausmingas ir varginantis procesas tiek pačiai pacientei, tiek jos šeimai ir artimiesiems,“ – užbėgti ligai už akių kviečia gyd. E. Teiberienė.
Lietuvoje per savaitę miršta 5 moterys nuo ligos, kurios galima išvengti
Per metus Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400 moterų ir virš 200 moterų miršta. Gimdos kaklelio vėžys išsiskiria iš kitų vėžio rūšių tuo, kad jo galima išvengti. Lietuvoje tam yra visos priemonės: skiepai nuo pagrindinio gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo žmogaus papilomos viruso ir profilaktiniai tyrimai, kurie leidžia užbėgti ligai už akių.
Deja, duomenys rodo, kad dauguma gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų, nepasinaudojo šia galimybe – joms nebuvo atlikti profilaktiniai tyrimai rekomenduojamu periodiškumu.
Lietuvoje pagal Valstybės finansuojamą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą visos 25–60 metų moterys gali nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio: 25–34 metų moterims kas trejus metus profilaktiškai siūloma atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą (PAP testą), nuo 2022 metų 35–60 metų amžiaus moterims patikros testui pradėtas naudoti aukštos onkogeninės rizikos žmogaus papildomos virusų tyrimas (AR ŽPV), atliekamas kas 5 metai, o nustačius AR ŽPV tipus, iš to paties mėginio papildomai atliekamas ir PAP testas.