Gydomi ir ukrainiečiai
Per tris rudens mėnesius į Respublikinės Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus Virusologinę laboratoriją, kur atliekami mokami tyrimai dėl ŽIV, kreipėsi 344 žmonės. Pasak laboratorijos mikrobiologės Rimos Safonovienės, keturiems žmonėms diagnozuotas ŽIV virusas, sukeliantis įgytą imuniteto nepakankamumo sindromą. Šiuo metu Respublikinės Šiaulių ligoninės infektologai Aidas kaušas, Judita Minickaitė-Katinienė ir Zinaida Kovaliova gydo 120 žmonių, infekuotų ŽIV bei sergančių AIDS. Dar 12 sergančiųjų – dėl karo Ukrainoje į Šiaulius atvykę kitos šalies piliečiai.
ŽIV priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti – „lėtas“), nes jie vystosi lėtai. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų gydytojos infektologės Juditos Minickaitės – Katinienės, taip yra todėl, kad užsikrėtus ŽIV, infekcijos simptomai pasireiškia ne iš karto. Vidutiniškai apie 3 savaites (kartais 3 – 6 mėn.), užsikrėtę žmogus nejaučia jokių simptomų, laboratorinių rezultatų tyrimai dažniausiai būna neigiami. Medikai šį laikotarpį vadina inkubaciniu.
Virusai vystosi lėtai
Antroji užsikrėtimo stadija, vadinama ūmia ŽIV infekcija. Simptomai pasireiškia maždaug 50 – 90 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų, trunka 1–2 savaites. Dažniausiai žmogų vargina karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, makulopapulinis išbėrimas (lygus odos paraudimas, kurį dengia susiliejantys guzeliai, mazgeliai), raumenų ar sąnarių skausmai, galvos skausmas, viduriavimas ir kiti panašūs į gripo simptomai. Po šios stadijos vėl simptomai dingsta, prasideda besimptomė ŽIV infekcijos stadija, kuri gali trukti net iki 20 metų. Tai ir yra lėtinė besimptomė stadija.
Po kelių dešimtmečių nuo infekcijos patekimo, ŽIV liga vėl parodo simptomus. Palaipsniui silpnėjant imunitetui, pradeda reikštis ŽIV ligos požymiai: uždegimai, grybelių, parazitų, virusų sukeltos ligos, kuriomis esant nepažeistam imunitetui susergama retai.
Simptominė ŽIV infekcija nustatoma, kai diagnozuojamos šios ligos (arba jų simptomai): burnos pienligė, plaukuotoji burnos leukoplakija, periferinė neuropatija, konstituciniai simptomai (karščiavimas arba viduriavimas, trunkantis ilgiau nei vieną mėnesį), besikartojanti juosianti pūslelinė, bėrimai.
Paskutinė ŽIV ligos stadija – AIDS, įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas. Ligai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. AIDS susergama vidutiniškai po 5 – 10 metų.
Modernus gydymas – nedelsiant
Užsikrėtus ŽIV, gydymą, kuris truks visą gyvenimą, reikia pradėti nedelsiant. Pasak infektologės J. Minickaitės-Katinienės, infekcijai gydyti yra sukurti efektyvūs antiretrovirusiniai vaistai, kurie slopina ŽIV dauginimąsi organizme, tačiau viruso organizme sunaikinti nėra pajėgūs. Vartojant šiuos medikamentus išvengiama nutukimo, inkstų pažaidos, cukrinio diabeto, kas nutikdavo, vartojant senesnės kartos vaistus. Gydytoja akcentuoja, kad laiku diagnozavus ŽI virusą, paskyrus gydymą ir tinkamai jo laikantis, AIDS nesusergama.
ŽIV gydymą gali paskirti tik gydytojas, gydymas yra apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pasak medikės, svarbu gydymą pradėti kuo greičiau ir taikyti tiksliai taip, kaip paskiria gydytojas. J. Minickaitė-Katinienė sako, kad tai yra kelių vaistų kombinacija, kuris slopina viruso dauginimąsi organizme. Nuolat juos geriant, kaip paskirta gydytojo, tyrimai dėl ŽIV atliekami kas tris mėnesius.
Šio modernaus gydymo dėka, žmogus su ŽIV gali išgyventi visą gyvenimą, kaip sirgdamas cukralige. Tik reikia rūpintis imunitetu. Jei imuninė būklė gera, viruso nešiotojams nesukelia problemų ir COVID-19 virusas. Pastebėta, kad ŽIV infekuotieji nesirgo COVID-19 nei dažniau, nei ilgiau. Tačiau silpstant imunitetui ŽI virusas sukelia laipsnišką imuniteto nykimą, kuris sukelia infekcijų, onkologinių ir kitų ligų išsivystymą ir susergama AIDS.