Biotechnologijų įmonės „Froceth“ mokslinių tyrimų vadovas Adas Darinskas teigia, kad išsėtinė sklerozė mokslininkams ligi šiol yra tarsi neišspręsta mįslė, o pacientams prieinami gydymo metodai ne visuomet efektyvūs, rašoma pranešime spaudai.
Imunitetas – „žudikas“
Išsėtinė sklerozė išties iki šiol turi daugybę nežinomųjų. Yra žinoma tik tiek, kad ligos eigoje aktyviai dalyvauja imuninė sistema, jos grandys bei ląstelės. Sergant organizme sutrinka imuninės sistemos reguliacija ir pats imunitetas ima pulti savo audinius. Galiausiai pažeidžiama nervinė sistema, todėl visi simptomai būna glaudžiai susiję su neurologiniais sutrikimais. Pacientams ima tirpti galūnės, dvejinasi akyse, sutrinka koordinacija.
Ši liga dažniausiai taikosi į jaunus žmones – sergančiųjų amžius svyruoja nuo 20 iki 40 m. Visoms imuninėms ligoms būdinga tai, kad kuo jaunesniame amžiuje jos pasireiškia, tuo sunkiau jomis sergama.
Jauname amžiuje išsėtinė sklerozė buvo diagnozuota ir Barzdų klubo prezidentui Valdui Samkui. Liga vyrą užklupo netikėtai – per tris dienas jis apako viena akimi. Nuo to laiko jis stengiasi aktyviai skleisti žinią apie šią ligą visuomenei ir ieškoti būdų, kaip palengvinti ja sergančių žmonių kasdienybę.
„Sunku nupasakoti jausmą, kai supranti, kad paties tavo imunitetas beatodairiškai tau kenkia. Sužinojus diagnozę norisi tiesiog užsidaryti, tačiau pergyveni šį etapą ir supranti, jog tai nėra išeitis. Tiesa, kol kas vienintelis mūsų ginklas yra viltis, tačiau negalime užsisklęsti savyje“, – išgyvenimais dalijasi V. Samkus.
Vyras sako, jog vertina mokslo pažangą išsėtinės sklerozės gydyme, tačiau supranta, jog universalaus vaisto nėra. „Nors mano diagnozė aiški, tikslaus gydymo paskirta vis dar nėra. Jau dvejus metus vyksta intensyvi stebėsena, tyrimai, laukimas. Per šį laiką spėjau pasikalbėti su visais iš eilės: ligoniais, gydytojais, farmacininkais, šamanais, energetikais, jogais, rytų medicinos žinovais“, – pasakoja V. Samkus.
Ląstelinė terapija – būdas užkirsti ligai kelią?
Beveik 20 m. šią ligą tyrinėjantis imunologas A. Darinskas įsitikinęs, kad nors išsėtinės sklerozės pasekmės yra neurologinės, jos kilmė – imunologinė, todėl ją gydyti turėtų būtent šios srities specialistai.
„Froceth“ mokslinių tyrimų vadovas pripažįsta, kad šiuo metu išsėtinė sklerozė negali būti pilnai išgydyta. Ją pavyksta tik stabilizuoti, palengvinti jos simptomus. Tam dažniausiai naudojami imuninę sistemą slopinantys vaistai, kurie mėgina stabdyti limfocitų ktyvaciją ir migraciją link ligą sukeliančių vietų.
„Deja, nei vieni vaistai kol kas nedavė labai gerų rezultatų. Jie visi sukelia daug pašalinių reakcijų ir sunkiau sergantiems kartais visai nepadeda. Mėginamos ir ląstelių terapijos, kurių metu atliekama kaulų čiulpų autologinė transplantacija ar mezenchiminių kamieninių ląstelių terapija. Tačiau nei viena, nei kita procedūra nėra tas vaistas, kurio reikėtų pacientui, nes tokios procedūros nauda kol kas nėra aiški “, – tikina A. Darinskas.
Tam tikrų ligų gydymo atvejais, kaip efektyviausią ligos stabilizavimo priemone jis visgi išskiria T ląstelių vakcinas. Šis metodas jau bandytas taikyti gydant Alzheimerio ligą, tačiau prie autoimuninių ligų jis veikia geriausiai. T ląstelių vakcinacija atliekama, kai paciento kraujo imuninės ląstelės panaudojamos kaip antigenas jo paties imuninei sistemai atstovaujantiems elementams. Toks vaistas gaminamas iš paties paciento biologinės medžiagos.
„Taikant šią metodiką siekiama stabilizuoti ligą. T ląstelių vakcinos dėka galima tikėtis retesnių ligos atakų ir, jeigu jos jau ir įvyksta, būna daug lengvesnės ir be baisesnių pasekmių. Jau yra ir ilgalaikių šios gydymo metodikos rezultatų, kurie rodo, jog ji nėra pavojinga pacientui, nesukelia jokių pašalinių reakcijų ir yra saugi paciento sveikatos atžvilgiu“, – sako „Froceth“ mokslininkas.
Pasak A. Darinsko, šis gydymas yra itin personalizuotas, todėl nėra taikomas plačiai. Išsėtinė sklerozė priskiriama prie retų ligų ir dėl šios priežasties investicijos jos gydymui valstybėje nėra išskiriamos kaip prioritetinės. „Froceth“ mokslininkų komanda stengiasi skatinti šio metodo plėtrą ir pritaikymą kuo didesniam žmonių skaičiui.