Net apie trečdalis žmonių vienu ar kitu gyvenimo metu susiduria su mažakraujyste, kitaip dar vadinama anemija. „SYNLAB“ medicinos biologė Aistė Baltrušaitytė atkreipia dėmesį, kad ši liga diagnozuojama, kai kaulų čiulpai nepakankamai pagamina raudonųjų kraujo ląstelių ir hemoglobino, pasitaiko, kad jų netenkama ir dėl nukraujavimo ar lėtinių ligų, rašoma pranešime spaudai.
Nėra specifinių simptomų
„Hemoglobino sudėtyje esanti geležis leidžia prisijungti deguonį ir jį transportuoti į kūno audinius. Jei audiniai nėra pakankamai juo aprūpinami, vystosi vadinamasis „deguonies badas“, dėl kurio žmogus jaučiasi silpnas, jam nuolat trūksta jėgų. Vėliau gali atsirasti audinių ir organų pažeidimų, išsivystyti įvairios ligos“, – atkreipia dėmesį A. Baltrušaitytė.
Pasak A. Baltrušaitytės, mažakraujystės diagnozavimą apsunkina tai, kad nėra specifinių tik šiai ligai būdingų simptomų. Žmogus gali atrodyti išblyškęs, jaustis pavargęs, silpnas, nervingas, suprastėja apetitas, pasitaiko, kad dėl mažakraujystės slenka plaukai, lūžinėja nagai, stipriau plaka širdis patiriant fizinį krūvį.
Kaip bebūtų, mažakraujystę svarbu nustatyti kuo anksčiau. Pirminei diagnozei tinka ir įprastas bendras kraujo tyrimas.
„Dažniausiai anemijos požymis yra žemas hemoglobino kiekis kraujyje. Gavus tokį rezultatą, rekomenduojama papildomai atlikti geležies, feritino, transferino, vitamino B12, folio rūgšties ir kitus tyrimus, kad būtų įvertintas anemijos tipas ir sunkumas“, – rekomenduoja „SYNLAB“ atstovė.
Priežasčių – gausybė
Dažniausia mažakraujystės forma yra susijusi su geležies stoka – ji pasireiškia daugiau nei 5 proc. gyventojų išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui, daugiau nei 20 proc. moterų, 50 proc. nėščiųjų ir 3 proc. vyrų serga geležies stokos anemija.
„Svarbu, kad net ir pirminei mažakraujystės diagnozei nustatyti ne visada pakanka bendrojo kraujo tyrimo. Neretai pasitaiko, kad hemoglobino kiekis kraujyje yra pakankamas, tačiau geležies atsargų organizme trūksta – tai dar vadinama „slapta“ geležies stoka, būdinga net 30 proc. moksleivių ir nėščiųjų“, – pasakoja A. Baltrušaitytė.
Pasak A. Baltrušaitytės, mažakraujystę sukelia nepakankama ir nesubalansuota mityba, ji rizikingiausia, kai maisto medžiagų reikia labiausiai, pavyzdžiui, laukiantis vaikelio, augimo periodu, taip pat aktyviai sportuojant, patiriant didelį fizinį krūvį. Mitybos sukeltos mažakraujystės atveju organizmui trūksta geležies, folio rūgšties, vitamino B12.
Pasitaiko ir sunkesnė mažakraujystės forma, kurią sukelia imuninės sistemos sutrikimai, vaistų sukelti kraujotakos sutrikimai. Mažakraujystė gali atsirasti ir kaip komplikacija ir dėl lėtinių ligų, infekcijų, tuomet ji vadinama lėtine arba uždegiminės kilmės, todėl pirmiausia turi būti gydoma pagrindinė liga, taip pat vartojamas geležies turintis maistas.
Mažakraujystę gali sukelti ir staigus ar lėtinis kraujo netekimas, net ir toks dalykas kaip gausios menstruacijos.
Gydymui vien mitybos nepakanka
„Dažnai klaidingai manoma, kad diagnozavus mažakraujystę pakanka pakoreguoti mitybą. Ilgalaikės geležies stokos anemijai būtina papildomai gerti gydytojo rekomenduojamų geležies preparatų. Ne mažiau svarbu laikytis jų vartojimo instrukcijų – jie turėtų būt geriami prieš valgį, užgeriant vandeniu ar sultimis“, – pasakoja „SYNLAB“ medicinos biologė.
A. Baltrušaitytė atkreipia dėmesį, kad nereikėtų šių preparatų užsigerti arbata, kava, pienu ar artimiausio valgio metu vartoti kitų jo produktų – jie sulėtina mikroelemento pasisavinimą iš virškinimo sistemos.
Žinoma, visavertė mityba taip pat svarbi tiek sergant mažakraujyste, tiek prevenciškai. Geriausiai geležis pasisavinama iš gyvulinės kilmės produktų. Geležies gausu liesoje mėsoje – jautienoje, kiaulienoje, avienoje, tokiuose subproduktuose kaip kepenys, kraujiniai produktai, taip pat austrėse, kiaušiniuose.
Geležies yra špinatuose, ankštiniuose augaluose, džiovintuose vaisiuose, pavyzdžiui, slyvose, razinose, abrikosuose, bananuose, tačiau iš augalinių produktų žmogui pavyksta pasisavinti vos iki 5–8 proc. juose esančios geležies.
Tiesa, svarbu, kad geležies pasisavinimą gerina vitaminas C, kurio gausu citrusiniuose vaisiuose, kopūstuose, paprikose, pomidoruose, morkose. Taigi, jų reikėtų vartoti tiek geriant geležies preparatus, tiek valgant geležies turinčius produktus.
B grupės vitaminų reikšmė
Viena iš mažakraujystės priežasčių yra ir vitamino B12, kuris būtinas raudonųjų kraujo kūnelių, nervų sistemos ir odos būklei palaikyti, trūkumas. Vitamino B12 atsargų organizme gali pakakti iki dvejų metų, jo kiekis ypač sumažėja būnant vyresnio amžiaus. B12 galima gauti tik vartojant gyvūninės kilmės maistą, tarp jų ir kiaušinius, pieno produktus.
Ne mažiau svarbi ir folio rūgštis, priskiriama prie B grupės vitaminų, kuris kartu su B12 yra būtinas nukleorūgščių ir amino rūgščių sintezei, normaliam baltymų, riebalų ir angliavandenių metabolizmui. Folio rūgšties poreikis ypač didėja pirmaisiais nėštumo mėnesiais, todėl patartina vartoti folio rūgšties papildus dar iki nėštumo.
Folio rūgšties atsargos kaupiamos kepenyse ir išlieka iki trijų mėnesių. Folio rūgštis, skirtingai nei geležis ar vitaminas B12, gaunama daugiausiai iš augalinės kilmės maisto – žalių lapinių daržovių, vaisių.