Tačiau Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, kuri švenčiama kasmet vasario 4 d., medikai pastebi, kad, laiku nustačius ligą, žmonės gyvena ilgiau – mėnesiais, metais ar net dešimtimis metų, daug jų išgyja.
Galimybės plačios
„Nuo Vakarų šalių skiriamės tik tuo, kad mus, gydytojus, gydymo naujovės pasiekia vėliau – kartais jos vėluoja mėnesius, kartais metus“, – teigia Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja Skaistė Tulytė.
„Neseniai lankiausi Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Armėnijoje, sakyčiau, kad mes juos aplenkėme mažiausiai dvidešimčia metų“, – antrina Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas ir Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis specialistas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Žinoma, gydytojai mieliau lyginasi su išsivysčiusiomis šalimis, o pavyzdys – Vokietija, Prancūzija, Izraelis ir netgi Lenkija. Tačiau jie tvirtina, kad, palyginti su šiomis šalimis, neatrodome prastai.
Lietuvos ligoniams prieinami visi chemoterapiniai, hormoniniai vaistai, daug taikinių terapijos priemonių. Didesnė problema su imuninės terapijos technologijomis, bet, pasak specialistų, visame pasaulyje jos ligoniams dažniausiai skiriamos pagal klinikinių tyrimų programas. Pas mus – taip pat.
Pasak gydytojo A. Česo, mums trūksta priemonių gydyti išplitusį vėžį, t. y. kai liga atsinaujina. Specialistai tai vadina II ir III eilės gydymu. II eilės gydymas skiriamas, kai liga atsinaujina po pradinio gydymo, o III eilės – kai nepadeda II eilės gydymas.
Didžiausias proveržis Lietuvoje pasiektas gydant kraujo, išplitusį prostatos, krūties, plaučių vėžį. Atsiranda naujų perspektyvų ir gerėja galimybės gydyti ligones, sergančias išplitusiu kiaušidžių vėžiu, melanoma.
„Mažiausiai galime padėti retomis onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui, tulžies latakų vėžiu, ar minkštųjų audinių sarkomomis, segantiems žmonėms, – teigia S. Tulytė. – Tai labiausiai nuskriausti mūsų pacientai, nes, visų pirma, dėl retumo ligą sunku nustatyti, o, ją nustatę, susiduriame su vaistų prieinamumo problema. Neretai vaistų nėra, nes farmacijos kompanijoms kuriamų vaistų naudą sunku įrodyti.“
Individualus gydymas
Gydytojai teigia, kad kalbėti apie onkologines ligas gydančius vaistus apskritai nėra teisinga, nes nėra vienų vaistų, kuriais būtų galima gydyti visus onkologinėmis ligomis sergančius ligonius, mat įvairių rūšių vėžio atsiradimo mechanizmai skirtingi.
„Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusios šalyse, kiekvienas ligonis gydomas individualiai“, – pastebi Chemoterapeutų draugijos pirmininkas.
Tai reiškia, kad gydytojai nustato ne tik tai, kokios rūšies vėžiu žmogus serga, bet ir ligos potipius, pavyzdžiui, kokios genų mutacijos konkrečiam pacientui yra įvykusios. To reikia, nes gali būti, kad tam tikri vaistai puikiai veikia esant vienai mutacijai, bet nepadeda esant kitai. Šiems žmonėms reikia kitų vaistų. Todėl tos pačios rūšies vėžiu sergantys žmonės gali būti gydomi skirtingai. Deja, atsitinka ir taip, kad gydymo technologijos vienai mutacijai gydyti yra sukurtos, o kitai – ne.
Žmonės kartais nesupranta šių niuansų ir klaidingai mano, jog dėl gydytojų ar valstybės tarnautojų įgeidžių ne visiems pacientams gydymas vienodai prieinamas.
„Jei vaistas kompensuojamas, jis skiriamas visiems sergantiesiems ta pačia liga ir esant tai pačiai situacijai. Nebėra jokių „vardinių“, tik tam tikram žmogui skirtų vaistų, kaip buvo prieš dešimtmetį. Visi pagrindiniai vaistai nuo vėžio ir papildomi vaistai – nuo pykinimo, gerinantys būklę po chemoterapijos ir kiti yra kompensuojami“, – tvirtina dr. S. Tulytė.
Kita kalba, jeigu vaistai nekompensuojami. Dažnai taip atsitinka su pačiais naujausiais, pažangiais vaistais. Pasak gydytojos, kiekvienos įstaigos specialistai nusprendžia, ar pacientams rekomenduoti vaistus, už kuriuos jie turės mokėti patys. Tai daryti sunku, nes tokie vaistai labai brangūs.
„Naujos technologijos – taikinių terapija, biologinė imunoterapija – siaubingai brangios. Naujų vaistų atsiranda kiekvieną dieną, ir netgi specialistui, kuris domisi šia sritimi, labai sunku suspėti koja kojon su naujovėmis, o valstybei pertvarkyti finansų srautus bei kitus resursus – dar sunkiau.
Tačiau stengiamės, kad mūsų pacientams būtų prieinamos ir šios gydymo technologijos. Žmonės nekalti, kad susirgo liga, kurią gydyti brangu. Ir jiems turime užtikrinti galimybę būti gydomiems efektyviausiais metodais. Todėl, žinodami, kokiomis onkologinėmis ligomis serga daugiausia žmonių, turime diskutuoti, kam suteikti pirmumo teisę būti gydomiems naujausiais vaistais, kiek jie gali pailginti ir pagerinti paciento gyvenimą, kiek ligonių išgalime taip gydyti, kokią įtaką tai gali padaryti valstybės biudžetui – šie klausimai pastaruoju metu labai aktualūs.
Turime efektyviai dirbti, kad galėtume atrasti balansą tarp noro skirti naujausią gydymą ir valstybės galimybių – gyventojų mažėja, dirbančiųjų – irgi, mokesčių surenkama mažiau, o pensininkų nuolat daugėja“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis specialistas.
Vis dėlto jis pastebi, kad kolegos iš turtingų Europos šalių prašo mūsų specialistų pamokyti, kaip, jų požiūriu, turint juokingas lėšas, subalansuoti kompensuojamųjų vaistų biudžetą taip, kad ligoniams būtų skiriamas modernus gydymas.
Taisys genus
Nors nauji vaistai padeda ligoniams pasveikti, mokslininkai nerimsta. Jie nori dar daugiau, tad kreipia dėmesį į žmogaus genomą ir ne tik bando jį perskaityti, suprasti, kas atsitinka, kad žmogus suserga, bet ir rasti būdą ligą užkardyti iki jai atsirandant.
„Panaikinti pasekmes – ligą – įmanoma. Tačiau daug prasmingiau surasti priežastį, t.y. kodėl sutrinka kuri nors organizmo sistema, kodėl ląstelės išsigimsta, kodėl jos tampa vėžinės, kodėl imuninė sistema jų neaptinka ir nepašalina iš organizmo, kodėl išsivysto jos defektai. Tikiu, kad ateis diena, kai mes suprasime, kodėl taip atsitinka, ir galėsime surasti saugiklius, kurie neleis atsirasti ligai. Jau dabar imunoterapija gydome išplitusias ligas.
Šie žmonės jau gyvena ne 3–4 mėnesius, o 3–4 metus, kartais ir dar ilgiau, nes ligą užrakiname arba ją visiškai suvaldome, o juk dar visai neseniai tokiems žmonėms jokie gydymo būdai nepadėjo. Ateityje didžioji dauguma onkologinių ligų bus valdomos taip, kaip, pavyzdžiui, diabetas, ar hipertenzinė širdies liga. Nors šių žmonių negalime pagydyti, tačiau, vartodami vaistus, jie be didesnių problemų gyvena ilgus metus. Taip bus ir su vėžiu“, – įsitikinęs gydytojas A. Česas.
Gydytoja S. Tulytė priduria, kad ateityje gali atsirasti ir skiepų nuo vėžio, nes didžiosios valstybės ir pasaulinės kompanijos, bendradarbiaudamos su pasaulio mokslininkais, investuoja į kovą su vėžiu. Tad dar visai neseniai mirtina laikyta liga kasdien tampa mažau pavojinga.